Jaunimas iš Vakarų Lietuvos dažniausiai įsidarbindavo paslaugų sektoriuje. Nors statistika rodo, kad nedarbo lygis tarp studentų išaugo net 38 procentais, buvo, kam nusišypsojo sėkmė.
Vis dar ieško sėkmės
„Vakarų ekspreso“ apklaustas jaunimas dalijosi įvairiais įspūdžiais. Vieniems susirasti darbo nepavyksta iki šiol, kiti darbuojasi socialiniuose tinkluose, kavinėse ar restoranuose. Tačiau tokių pavyzdžių – vienetai.
„Šiuo metu situacija tokia – mažiau pasiūlymų ir daugiau kandidatų, todėl gauti darbą tapo sunkiau, ypač studentams. Pagal profesiją dirbti kol kas negaliu, nes negalima būti psichologu neturint psichologijos magistro pagal Lietuvos respublikos įstatymus“, – mintimis dalijosi Klaipėdos universiteto psichologijos studentė Brigita Mikulskytė.
Kiti teigė, kad būtent šiuo metu susirasti darbą neturint patirties yra itin sudėtinga.
„Ieškojau darbo feisbuko grupėse, interneto portaluose, kavinėse. Praeitais metais dar buvo įmanoma gauti paprastą darbą be darbo patirties, šiais metais sunkoka – atsisakoma sezoninių darbuotojų. Be to, bandau siūlyti žmonėms anglų bei ispanų kalbos pamokėles, bet žmonės atsisako, nes brangu arba nori gauti paslaugą nemokamai“, – pastebėjo anglų kalbos LCC tarptautinio universiteto studentė Raminta Vengalytė.
Beje, kai kurie studentai laimės ieškojo ir už tėvynės ribų. Vieniems svajones sužlugdė uždarytos sienos, kiti užsienio valstybėse tinkamų darbo pasiūlymų taip ir nerado.
„Kai prasidėjo COVID-19 banga, buvau Australijoje. Bandžiau susirasti darbą, tačiau šalis buvo nuvarginta gaisrų, o dėl viruso daugybė įmonių užsidarė. Atviri liko tik maisto išsinešimo verslai. Sidnėjuje konkurencija ypač didelė. Kol nebuvo uždarytos sienos kasdien atvykdavo po 5 tūkstančius naujų žmonių. Išsiųsdama CV į darbą konkuruodavau su 400-1 500 žmonių. Susirasti darbo nepavyko, todėl grįžau į Lietuvą“, – patirtimi dalijasi kretingiškė Elzė Momgaudytė.
Įgyvendina ne visus norus
Apie esamą situaciją su „Vakarų ekspresu“ mintimis dalijosi ne visi verslininkai. Kai kurie kalbėti atsisakė, su kitais apskritai susisiekti nurodytais kontaktais buvo neįmanoma.
Tačiau atsirado keletas verslų ir agentūrų, kurie išsamiai papasakojo apie šios vasaros situaciją. Pasak jų, bent jau Klaipėdoje didelių pokyčių nebūta.
„Turime kelias įstaigas, kuriose šiuo metu dirba apie 70 jaunuolių. Palangoje mūsų darbo vietos užimtos. Karantino situacija mums nebuvo aktuali, darbuotojų turime tiek, kiek turėjome, darbo yra užtektinai“, – pasakojo „Kurortų pramogų“ marketingo vadovas Saulius Žukauskas.
O štai „Švyturys B-House“ atskleidė, kad šią vasarą Klaipėdoje buvo įdarbinti 4-5 studentai.
Yra vietų, kur praktikantai yra išties laukiami. Jose neretai darbdavys studentui suteikia ir nuolatinį darbą.
„Pirmiausia pasikviečiame praktikantus, o tada stebime jų rezultatus. Didžioji dalis praktikantų yra iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos. Didžiąją dalį praktikantų įdarbiname oficialiai. Po karantino mes priėmėme dvi studentes. Dabar jos atlieka praktiką. Dėl karantino darbas buvo pristabdytas, bet dabar dirbame įprastu ritmu“, – sakė darbo paieška ir įdarbinimu užsiimančios agentūros „iPS – Powerful People LT“ personalo konsultantė Gabrielė Pukelytė.
Kitos agentūros renka žmones darbui užsienyje, tačiau jaunimo paprastai šis kelias netraukia. Jauni žmonės neretai siekia išvažiuoti daugiausiai 3 mėnesiams ir grįžti iki rugsėjo 1-osios.
„Mes siunčiame darbuotojus tik į Vokietiją. Jaunimo šiais metais buvo labai mažai. Net neėmėme, nes per vėlai pradėjo kreiptis. Jaunimas nori išvykti vėlai, o grįžti anksti. Rasti darbą tokiam trumpam periodui – sudėtinga. Praeitais metais situacija buvo panaši“, – sakė „Ham Logg Grupe“ atrankų vadovė Reda Kuliavičiūtė.
Užimtumo tarnybos komentaras. Komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė:
Kiekvienais metais kurortuose įsidarbindavo nemažai norinčių dirbti moksleivių, ypač pilnamečių. Šiemet darbo paklausa itin susitraukusi – kurortai šiemet neišsiskiria sezoniniais darbo pasiūlymais: Palangoje daugiausia buvo ieškoma statybos darbininkų ir virtuvės darbuotojų. Druskininkuose – valytojų.
Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų šį sezoną pateikė žemės ūkio įmonės, įprastai kasmet darbo pasiūlymų daugiau pateikdavo paslaugų sektorius. Studentus taip pat darbui priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, šiuo metu nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje.
Daugiausia darbo pasiūlymų studentams pateikė įmonės, vykdančios šią veiklą:
- apdirbamoji gamyba (25,6 proc. visų laisvų darbo vietų studentams);
- didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (11,1 proc.);
- apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimas (11,1 proc.)
- žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (10,8 proc.).
Mokiniams siūloma dirbti pardavėjais, salės darbuotojais, pagalbiniais darbininkais, uogų skynėjais ir pan.
Šalyje veikiantys Užimtumo tarnybos 45 jaunimo darbo centrai (JDC) teikia informaciją ir konsultacijas jaunimui apie įsidarbinimą vasaros atostogų metu bei laisvas darbo vietas, o darbdaviams – apie galimybę įdarbinti studentus ir moksleivius vasaros atostogų metu. Šiuose centruose jaunimui vyksta akcijos ir organizuojami seminarai vasaros darbų tema.
Didžioji dalis (apie 66 proc.) šiais metais Užimtumo tarnyboje registruotų studijuojančių asmenų ieškojo specialisto darbo, t. y. pageidavo dirbti aukštos kvalifikacijos lygį atitinkančiose darbo vietose. 20 proc. – norėtų dirbti kvalifikuotais darbininkais, apie 14 proc. ieškojo nekvalifikuoto darbo – tai dažniausiai pirmų kursų studentai.
Palyginti su kovo 1 d., 16-29 m. nedirbančių jaunuolių skaičius augo 38 proc.
