I. Udovickis BNS teigė, kad BKT iki šių metų pabaigos baigs terminalo plėtros programą.
„Jau pastatytas trečias vagonų iškrovimo mazgas, vykdomas krantinių galerijų ilginimas. Patvirtinus uosto pietinės dalies plėtros specialųjį planą per artimiausius tris metus BKT rezervinėje teritorijoje pastatys dar vieną sandėlį, kurio talpa bus 100 tūkst. tonų“, – komentare BNS teigė I. Udovickis.
„Belaruskalij“ vadovai anksčiau yra sakę, kad bendrovė iki 2025 metų trąšų gamybos pajėgumus padidins iki 15,5 mln. tonų per metus.
Be to, I. Udovickis teigia, kad iki to laiko 1,5 mln. tonų trąšų gamins ir kita Baltarusijos bendrovė „Slavkalij“ – jos produkcija tai pat keliaus per Klaipėdos uostą, o ją eksportuos „Belaruskalij“ trašų platintoja bendrovė „Belorusskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).
„Abiejų įmonių logistika bus vieninga, bendra produkcijos apimtis bus kraunama per BKT“, – sakė I. Udovickis.
„Abiejų įmonių bendra gamybos apimtis sudarys apie 17 mln. tonų, bet galima spėti, kad apie 1 mln. tonų bus tiekiama į Baltarusijos vidaus bei kaimyninių valstybių rinkas, todėl po penkerių metų mes laukiame Klaipėdoje, BKT terminale, apie 16 mln. tonų“, – teigė BKT akcininkas.
Anot jo, BKT šiemet į plėtrą investuos apie 5,5 mln. eurų, iš viso įmonė skelbia investavusi daugiau nei 100 mln. eurų.
„Belaruskalij“ planuojant didinti trąšų eksportą per Klaipėdą, BKT pernai skelbė, kad įmonei būtina plėstis šalia esančios Udovickių šeimos valdomos bendrovės Nemuno terminalas teritorijoje.
Tačiau šį planą sustabdė vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos rekomendacijos, kurios nėra viešos, tačiau, anot BKT, jos leido daryti prielaidą, jog komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.
Bendrovė teigia, kad plėtra vyksta tik BKT teritorijoje, o Nemuno terminalo įsigijimo sandoris nebeaktualus.
Vis dėlto BKT inicijavo ginčą su Vyriausybe dėl apribojimų įmonei plėstis Klaipėdos uoste. Ginčą iš naujo turės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, pernai lapkritį atsisakęs priimti bendrovės skundą.
Pasak I. Udovickio, koronaviruso krizė terminalo veiklos nepaveikė – įmonė pirmąjį metų pusmetį į laivus pakrovė 4,6 mln. tonų, į konteinerius – apie 0,33 mln. tonų krovinių.
Pasak jo, nedidelis krovinių apimčių sumažėjimas yra susijęs su globalia trąšų rinka. Antrąjį metų pusmetį BKT teigia laukianti krovos apimčių padidėjimo.
Įmonė 2019 metais perkrovė 10 mln. tonų krovinių, iš kurių beveik 9 mln. tonų (89 proc.) perkrauta į laivus, 1,1 mln. tonų (10,6 proc.) – į konteinerius. Beveik visi (98 proc.) per terminalą krauti kroviniai yra „Belaruskalij“ trąšos.
BKT pernai gavo 90,479 mln. eurų pajamų – 7,9 proc. mažiau nei 2018-aisiais, grynasis pelnas sumažėjo 8,8 proc. iki 18,732 mln. eurų.
2019-ųjų pabaigoje I. Udovickis valdė 70 proc., o „Belaruskalij“ – 30 proc. BKT akcijų.