Iš sporto – į verslą

Kai atvykstame į Jonavos rajone Užusalių kaime įsikūrusią įmonę „Staki oak floor“, mus pasitinka pats šeimininkas Kęstutis bei jo sūnus Justas. Vyrai iškart vedasi vidun ir siūlo prisėsti, o vėliau pažada aprodyti ir gamybos patalpas.

„Mano verslas prasidėjo nuo dviračių sporto“, – iškart pasisako Kęstutis. Jis pasakoja buvęs profesionalus plento dviratininkas.

Tais laikais, kaip vardija, jis maždaug 12 kartų yra laimėjęs Lietuvos čempionatą, buvęs prizininku Sovietų Sąjungoje bei aiškina, kad Olandijoje ir Belgijoje jis buvęs labiau žinomas nei Lietuvoje.

Nors šis sportas vyrui sekėsi puikiai, jo karjera baigėsi vos sulaukus 29-erių – vyrui važiuojant dviračiu prieš Pasaulio taurę į nugarą įvažiavo automobilis.

„Man buvo sutraiškytas slankstelis, nebuvo sveikos vietos. O po to aš 7 metus negalėjau atsisėsti ant dviračio.

Per dviračių sportą aš šį verslą ir pradėjau, nors tai visiškai nesusiję dalykai“, – sako jis ir tikina, kad tuomet netikėtai pasibaigus karjerai jam reikėjo rasti kitą pragyvenimo šaltinį.

„Ieškojau kontaktų kur dirbti, juk buvo ne dabartiniai laikai, nebuvo tiek galimybių. Bet per savo rėmėją olandą, kuris mane supažindino su vienu žinomu pasaulio dviratininku iš Belgijos, kaip dabar pamenu, atsisėdom, jis paėmė lapą ir rašo ten, paišo kvadračiukus, ko reikia“, – apie darbo paieškas po traumos pasakoja jis ir teigia taip ir pradėjęs domėtis medienos verslu, nors prieš tai su tuo neturėjęs nieko bendra.

Įmonė „Staki oak floor“
Foto: DELFI

Dviratininkas belgas tąkart Kęstučiui pametėjo idėją imtis medienos apdirbimo. Tuo metu belgas su kitu lietuviu jau buvo įkūrę UAB „Plankmara“, o Kęstutis prie jų prisijungė kaip akcininkas.

„Mes tada turėjome lentpjūvę, mūsų veikla buvo rastų supjovimas iš miško“, – apie pačią pradžią pasakoja verslininkas.

Taip vyrai ir dirbę iki 1997 metų, kol galiausiai nusprendė imtis grindų gamybos.

„Pirmieji Lietuvoje ėmėmės gaminti grindines lentas.

Pamenu, tuo metu jų kaina pirkėjams buvo didesnė negu yra dabar.

Tada medienos kaina buvo 2-3 kartus mažesnė, pagaminimo savikaina mažesnė, konkurencija x kartų mažesnė“, – atsimena jis.

Vėliau, anot jo, viskas klostėsi taip, kad galiausiai išsiskyrus keliams Kęstutis likęs vienintelis įmonės akcininkas ir grindų gamybos verslą jau auginęs savarankiškai.

„Buvo sunku, neturėjau su kuo pasitarti. Reikėjo ieškoti daug ko Vakaruose, bet dėl to, kad turėjau gerą vardą atėjusį iš sporto, man buvo atidarytos visos durys“, – sako vadovas.

Tiesa, šiandien UAB „Plankmara“ geriau žinoma kaip „Staki oak floor“, tačiau net ir šis pavadinimas susijęs su dviračių sportu. Pasak Kęstučio, užrašas Staki varžybų metu jį lydėdavęs palaikymo plakatuose.

Didžiausias nuostolis – 100 tūkst. Eur

Šiandien verslininkas sako ąžuolinių grindų gamybos verslą išvystęs taip, kad jo gaminama produkcija, apie 90 proc., yra eksportuojama į 16 užsienio šalių, ką, kaip juokiasi, rodo ir ant lentynos darbo kabinete tvarkingai surikiuotos eksporto krypčių vėliavos.

„Grindis esame siuntę ir į Naująją Zelandiją“, – pasigiria Kęstutis ir sako, kad partneriai jau žino jų produktą, o klientai, esant reikalui, patys susiranda įmonę.

Ąžuolinės grindys, kaip aiškina, gaminamos iš lietuviško arba ukrainietiško ąžuolo, tačiau šiuo metu įmonė strategiškai laukia mažesnių medienos žaliavų kainų, todėl jos neperka.

„Šiuo metu esame stebėjimo pozicijoje, nes prasidėjus pandemijai mes dirbome ir dirbame su mediena iš buvusių sandėlių.

Dabar ji eina į pabaigą, bet mes jos neperkame, laukiame, kad kristų žaliavos kainos. Ekonomikos piko metu kainos buvo labai smarkiai pakilusios, tai kam pirkti, jei turime atsargų, su kuriomis galime dirbti. Laukiame rudens, žiemos. Manau, kad jos tada bus mažesnės. O šiaip pagrindinės ąžuolo rinkos mums yra Lietuva ir Ukraina“, – atvirai sako jis ir teigia daugiau užsiimantis gamyba, o prekybą daugiausia vykdantis per užsienyje esančius distributorius, kurie prekėmis prekiauja specializuotose parduotuvėse.

Kęstutis aiškina, kad ąžuolas nėra toks medis, su kuriuo būtų labai paprasta dirbti. Kaip teigia, menkiausia klaida gali turėti didžiulių pasekmių. Jis pasakoja, kad didžiausias turėtas nuostolis siekia ir 100 tūkst. Eur, mat tada gaminant ruošinius ąžuolas pagavo pelėsį.

„Aš net ir po tiek metų mokausi. Ąžuole irgi jau kuris laikas atsiranda įvairiausių ligų, galvoju, kad tai dėl klimatinių sąlygų ir užterštumo“, – svarsto jis.

Paklausus, ar užsukęs pas kažką į svečius jis atkreipia dėmesį į grindų dangą, vyras juokiasi, ir teigia, kad akį, nors ir nelabai įdėmiai, bet užmeta.

Šalia mūsų, kol kalbamės, visą laiką sėdi ir Kęstučio sūnus Justas, kuris neslepia ne taip ir seniai prisijungęs prie tėčio verslo, o šiandien įmonėje užimantis vadybininko pareigas.

„Man patinka čia. Man patinka bendrauti su žmonėmis, patinka derėtis, patinka nuvažiuoti pas vienus, kitus, lyginti, konkuruoti. Gal ta konkurencija ir veža į priekį.

Norisi verslą praplėsti, važiuoti į priekį, kaip tėtis“, – sako jis.

Grindims taupo

Kęstučio įmonėje šiandien dirba 32 darbuotojai. Daugiausia jie dirbti atvyksta iš Kauno, taip pat Jonavos bei jos apylinkių.

Įmonė „Staki oak floor“
Foto: DELFI

„Pas mus darbuotojų kaitos nelabai yra, todėl sunku pasakyti, sunku ar lengva čia rasti darbuotųjų“, – teigia verslininkas.

Pakilę nuo kėdžių trumpai pavaikštinėjame ir po gamybos bei sandėliavimo patalpas. Jos – 8 tūkst. kv. metrų. Vyras rodo ir specialų presą, su kuriuo dirbama, vėliau aiškina apie ąžuolinių grindų gamybos specifiką.

Paklaustas, ar žmonės yra linkę taupyti perkant grindis, jis sako, kad grindys paprastai į naują namą perkamos kaip viena paskutiniųjų detalių, todėl, kaip taisyklė, joms pinigų dažnai pritrūksta.

„Bet būtent grindys ir duoda visą jausmą, tą bendrą aurą“, – sako jis. Kv. m. ąžuolinių grindų kainos įmonėje svyruoja nuo 15 Eur iki 65 Eur.

„Už 15 Eur parduodame lentas iš stendų arba likučius“, – patikslina Kęstutis.