Pasirodžius VMI patikrinimų išvadoms, odontologų rūmai išplatino pranešimą žiniasklaidai.
„Dar vienas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimas, dar vienas išvadų „paketėlis“ – skelbiama apie mokestinės drausmės pažeidimus, išsamiai pasakojama apie vienetinius atvejus, kaip lengvasis automobilis odontologijos įmonėje panaudotas ne pagal paskirtį. Nors tokios istorijos sulaukia visuomenės dėmesio, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad piešiamas paveikslas neatspindi tikrovės. Vertinant pastarojo patikrinimo mastą, bendra odontologijos rinkos situacija tikrai nėra atspindima: kontrolei buvo atrinkta 60 odontologijos bendrovių. Sektoriuje iš viso veikia apie 2500 odontologijos įmonių, taigi patikrinta tik 2,4 proc. jų. Bet išvados siejamos su visais – ir su dauguma sąžiningai dirbančių bei mokesčius mokančių odontologų“, – VMI patikrinimus komentavo LROR tarybos pirmininko pavaduotoja dr. Vilma Brukienė.
Pasak dr. V. Brukienės, kontroliuojančių institucijų atstovai savo išvadose neatsižvelgia į skirtingas veiklos formas šiame sektoriuje – atlyginimų analizė atliekama tik uždarosiose akcinėse bendrovėse ir mažosiose bendrijose, o dirbantieji pagal individualios veiklos reikalavimus lieka nuošalyje, lyginamojoje analizėje naudojami tik 5 proc. valstybinių įstaigų statistiniai duomenys. VMI analizėje apie odontologijos įstaigų darbuotojų atlyginimus pateikiama klaidinanti informacija, kadangi neanalizuojama, kokiu krūviu personalas dirba, kiek įstaigose yra etatų, o pateikiamas tik atlyginimų vidurkis, kuris iškreipia bendrą situacijos vaizdą odontologų atlyginimų atžvilgiu.
Odontologų rūmai piktinasi, kad išvados apie visą odontologijos sektorių daromos iš pavienių pavyzdžių.
„Gal ir būtų galima prie to priprasti bei mėginti prisitaikyti, tačiau mums didžiausią nerimą kelia tai, kad gyventojai tik tolsta nuo kokybiškų odontologijos paslaugų, nors valdininkai nuolat kalba apie jų prieinamumo didinimą. Tai tapo ypač ryšku po karantino, kuomet privačios gydymo įstaigos yra priverstos susidoroti su 4–5 kartus padidėjusiais asmens apsaugos priemonių (AAP) ir jų tvarkymo kaštais, tiek pat išaugusiais valymo ir dezinfekcijos, personalo kaštais. Lyg to būtų maža, pagal galiojančius LR teisės aktų reikalavimus su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sutartis sudariusioms valstybinėms įstaigoms sudarytos išskirtinės sąlygos – PVM lengvatos AAP ir medikamentams. Pacientams išlaidos privačiose įstaigose dėl to išaugo, o valstybė iki šiol nesugeba panaikinti metų metus besitęsiančių netolygumų finansuojant odontologijos veiklą“, – pabrėžia LROR tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
informuojama, kad šiuo metu tik apie 20 proc. šalies odontologijos įstaigų priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) ir yra sudariusios sutartis su TLK, taigi tik šiam penktadaliui įstaigų priklauso mokestinės ir kitos lengvatos, tam tikras finansavimas iš TLK bei yra prieinamos ES fondų lėšos. Privatus odontologijos sektorius visus kaštus, kokie jie bebūtų, privalo padengti pats, ir ši finansinė našta nemaža dalimi nugula ant pacientų pečių.
„Negalime prisiimti atsakomybės už kiekvieno asmens elgesį ir mokestinių prievolių vykdymą, tačiau pasinaudojant atsitiktiniais pražangų atvejais menkinti visą sektorių – mūsų supratimu, mažų mažiausiai nesolidu. Mūsų vizija – visuomenė, kurios gyventojams nereikėtų krūpčioti dėl galimų burnos sveikatos problemų ir su tuo susijusių išlaidų. Tačiau jei būsime nuolat verčiami gintis ir teisintis, į minėtą tikslą judėsime daug lėčiau, o odontologo kabinetas kaip buvo sovietmečiu, taip ir liks daugeliui pacientų siaubo skylė, tik ne dėl ten patiriamo skausmo, o dėl išlaidų, kurias, deja, lemia dabartinė valstybės politika“, – prognozuoja LROR vadovas.
Pagrindiniai LROR pasiūlymai, kaip išspręsti finansavimo netolygumus odontologijos sektoriuje ir užtikrinti prieinamas kokybiškas paslaugas pacientams:
- sukurti skaidrų, visuomenės interesus atitinkantį bei kokybiškas sveikatos paslaugas užtikrinantį odontologijos srities finansavimo modelį, grįstą principu „pinigai paskui pacientą“, o ne „pinigai už galvą“ (tai yra – TLK lėšos įstaigai už joje prisiregistravusį pacientą);
- užtikrinti suaugusiųjų ir ypač vaikų burnos ligų profilaktiką ir gydymą, tam skiriant realų finansavimą;
- panaikinti odontologijos sektoriuje esančius mokestinius skirtumus ir valstybinio sektoriaus protekcionizmą, vadovaujantis LR konkurencijos įstatymo nuostatomis;
- Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priskirti visas licencijuotas odontologijos sektoriaus įstaigas, o ne tik įstaigas, sudariusias sutartis su TLK ar įsteigtas valstybės;
- užtikrinti paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą bei sveikatos priežiūros specialistą (dabar ši teisė labai ribojama, kadangi galima rinktis tik iš minėtų 20 proc. LNSS priklausančių odontologijos įstaigų);
- kuriant ar tobulinant odontologijos finansavimo modelius, įtraukti LR Odontologų rūmų ar jų deleguotus atstovus;
- papildyti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. 1 dalį ir nustatyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams pajamų mokesčio lengvatą ir sumažinti apmokestinamąsias pajamas išlaidoms, patirtoms už odontologines paslaugas.
VMI patikrinimų rezultatai
Delfi primena, kad liepos 20 d. VMI skelbė, jog patikrinimų metu analizuoja ne tik pajamų – išlaidų ar darbo užmokesčio apskaitos duomenis, bet ir tikrąją įmonių įsigyto turto paskirtį, tad pasitaiko atvejų, kai tenka vertinti, kokių asmeninių poreikių tenkinimui ir kokiu mastu naudojamos įmonių lėšos.
Pavyzdžiui, vienai iš patikrintų Vilniaus įmonių, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso dvi transporto priemonės, tačiau įmonės apskaitoje – tik vienas automobilis. Visgi, tuo pačiu automobiliu per 2017–2019 m. užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai parodė, kad minėtu laikotarpiu jis galimai buvo naudojamas asmeninėms reikmėms. Abu kartus automobilį vairavo bendrovėje nedirbantis asmuo, t. y. bendrovės savininkės dukra. Remiantis jos paaiškinimu, abu kartus į gydymo įstaigas vežė įmonės savininkę, tačiau pagal oficialius darbo laiko apskaitos žiniaraščius pastaroji per visus metus nė karto neturėjo laikino nedarbingumo. Papildomai išanalizavus kuro įsigijimo PVM sąskaitas faktūras, paaiškėjo, kad ir pati įmonės vadovė ne kartą automobilio baką pildė per savo atostogas, penktadienį po darbo ir nebūtinai Vilniuje, kur oficialiai laikomas įmonės automobilis. Galiausiai vadovė vis tik pripažino įmonės lėšas naudojusi asmeniniams poreikiams ir bendrovė apskaičiavo pajamas natūra bei pateikė patikslintas deklaracijas su atitinkamais mokesčiais: GPM, VSD ir PSD įmokomis, o įmonės apskaitos dokumentuose atsirado dar viena transporto priemonė.
VMI priminė, kad birželio pradžioje mokesčių administratoriaus laiškų sulaukė daugiau kaip tūkstantis odontologijos įmonių. Laiškuose nurodytas konkrečios įmonės vidutinis darbo užmokestis – jam esant mažesniam nei rinkos vidurkis, teikiamas siūlymas savarankiškai peržiūrėti savo duomenų teisingumą pateiktose deklaracijose bei, esant klaidų, jas ištaisyti. Minėtoje vidutinėje (iki 15 darbuotojų) odontologijos paslaugų bendrovėje vidutinis darbo užmokestis 2017 m. buvo iki 380 Eur, 2018 m. – iki 400 Eur, 2019 m. – iki 555 Eur.
