Anot „Scorify“, apie daugelio jų bankrotą jau prieš metus signalizavo mažėjantis darbuotojų skaičius, augančios skolos „Sodrai“, teismai dėl skolų ir aukštesnės nei vidutinės rizikos kredito reitingas.
„Tikėtina, kad bankrotų procesas yra užlaikytas, įmonių savininkai nepriima reikiamų sprendimų ir lūkuriuoja antros metų pusės, kuomet bus aiškesnė ekonominė situacija ir verslo kryptis“, – pranešime sakė „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius.
Pasak tyrimo, šiemet bankrutavusios įmonės problemų turėjo dar 2018 metų pradžioje – beveik 40 proc. tiriamų įmonių jau tada neturėjo darbuotojų, buvo įsivėlę į teismus dėl skolų.
Likusios 60 proc. veikė, tačiau 44 proc. jų buvo aukštesnės ir aukščiausios rizikos, 35 proc. – vidutinės rizikos, 21 proc. – žemos ir žemiausios rizikos.
Be to, tyrimas nustatė, kad net 30 proc. per tris mėnesius bankrutavusių įmonių pateikė finansines ataskaitas už 2019 metus. Pasak Ž.Mileriaus, tikėtina, kad įmonės griebėsi paskutinio gelbėjimosi šiaudo ir pateikė paraiškas valstybės paramai.
Anot Ž. Mileriaus, vertinant klientus ir partnerius bei stebint jų veiklą, svarbūs yra keli elementai – skolų apimtis ir kiekis, darbuotojų skaičiaus pokyčiai, teisminiai procesai.
„Nuolat sekdami savo partnerių ir klientų informaciją, įmonių vadovai gali priimti tinkamus sprendimus, kaip susigrąžinti skolas, nelaukdami, kol tai pavirs jau nebeišsprendžiama problema, peržiūrėti kreditavimo sąlygas, galbūt griežtinti mokėjimo terminus“, – sakė „Scorify“ vadovas.
Karantinas Lietuvoje truko nuo kovo 15 iki birželio 17 dienos. Siekiant padėti verslui, susidūrusiam su sunkumais dėl karantino, Vyriausybė paskelbė paramos schemas, skirtas įmonėms padėti išsaugoti likvidumą ir darbuotojus.
Seimas balandį taip pat priėmė bankroto ir restruktūrizavimo moratoriumo įstatymą, kuris įmonių vadovams leidžia tris mėnesius po karantino nesikreipti į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto ne teismo tvarka.