Alkoholio prekybos ribojimai nedaro didelės įtakos

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aušrytė Rastenienė pristatydama tyrimą kalbėjo, kad tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83 proc. respondentų.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Gyventojų taip pat buvo klausta, ar žmonės jūsų aplinkoje paskutiniais metais po alkoholinių gėrimų prekybos ribojimų nelegalaus alkoholio perka mažiau, tiek pat ar daugiau?

Dauguma (apie 50 proc.) vartoję alkoholinius gėrimus nurodė, kad nelegalaus alkoholio yra perkama tiek pat, kiek ir anksčiau, tačiau taip manančių skaičius išaugo 2019 m. Girtaujančių grupėje, manančių, kad nelegalaus alkoholio perkama daugiau, sumažėjo du kartus.

Foto: Vilniaus Universitetas

„Kaip vertina alkoholį vartojantys žmonės priemones, kurių ėmėsi Vyriausybė: amžiaus ribojimas, reklamos draudimas, pardavimo laiko ribojimas ir akcizo didėjimas. Skaičiai, kaip ir praeitais metais rodo, kad daugiausiai neigiamai vertinamas akcizo didinimas, palankiai daugiausia vertinamas amžiaus ribojimas ir reklamos draudimas“, – kalbėjo A. Rastenienė.

Tyrime rašoma, kad bendrai visi apklaustieji alkoholio prekybos ir reklamos apribojimus vertina daugiau teigiamai, nei neigiamai ir toks požiūris išlieka.

Foto: Vilniaus Universitetas

„Bendrai visi vartojantys alkoholį paskutiniais metais šiek tiek daugiau pasisako teigiamai už tų priemonių įvedimą, mažėja neigiam ai pasisakančių. Daugėja neutraliai žiūrinčių į tas priemones. Girtaujančių ir reguliariai vartojančių grupėse labiau neigiamai vertina visų priemonių įvedimą. Nevartojantys alkoholio daugiau teigiamai vertina visų priemonių įvedimą. Girtaujančių grupėje padaugėjo neutraliai vertinančių (2018 m. – 28 proc., 2019 m. – 49 proc.) ir sumažėjo neigiamai vertinančių (2018 m. – 37 proc., 2019 m. – 18 proc.) amžiaus ribojimus“, – duomenis pristatė A. Rastenienė.

Foto: Vilniaus Universitetas

Daugiausia vežasi iš Lenkijos

Dauguma apklaustųjų (apie 90 proc.) nurodė, kad nė karto neįvežė alkoholinių gėrimų ir šis procentas nepakito per trejus metus.

Tarp nurodžiusių, kad buvo įsivežę daugiau nei tris kartus per metus, daugiausia alkoholio įsivežė iš Lenkijos.

Foto: Vilniaus Universitetas

„Įvežimas iš užsienio, kuris sulaukia daug diskusijų. Apskritai kalbant įvežama labai nedaug, bent jau taip sako mūsų respondentai. Nė karto iš užsienio neįsivežė, nesvarbu iš kokios šalies, galima sakyti nuo 88 iki 93 proc. respondentų. Tai kalbėdami apie įvežimą ir to tendencijas, turėdami galvoje mažiau kaip 10 proc. respondentų.

Daugiausia įvežama iš Lenkijos, šiek tiek mažiau įveža iš Latvijos, didėja įvežamo alaus kiekis ir stipriųjų gėrimų kiekis“, – komentavo A. Rasteikienė.

Buvo klausiama, kiek per vieną važiavimą parsivežama alkoholio litrais. Matoma, kad daugiausia išaugo įvežamo alaus (2017 m. – 8,88 litro., 2019 m. – 11,02 litro.), kiek mažiau auga stipriųjų gėrimų kiekis (2017 m. – 2,35 litro., 2019 m. – 3,46 litro.).

Foto: Vilniaus Universitetas

„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas doc. dr. Algirdas Bartkus.

Anot A. Bartkaus, akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui.

„Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas Algirdas Bartkus.

Preliminariais skaičiavimais, A. Bartkus siūlo alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc. ir priartinti prie Lenkijos akcizo lygio.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.

Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“, – siūlo A. Bartkus.

Apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”, tyrimo metu apklausti 1104 žmonės, jis atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu.