Apie nelaimę pranešta kiek po 9-tos valandos ryto. Kaip „Delfi“ sakė įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė, Tuščiaulių kaime, Nemenčinės seniūnijoje, vyrai atliko planinius darbus. Iškart gavę žinią apie tragediją, vieni „Vilniaus vandenų“ vadovai išvyko į įvykio vietą, kiti – pas žuvusiųjų artimuosius.
Pirminiais duomenimis, maždaug keturių metrų duobėje vienas nusileidęs darbininkas atsuko įrenginio sklendę ir staiga susmuko. Du kolegos, kurie buvo prie gręžinio, puolė į pagalbą. Vienas jų paskambino į įmonę ir pranešė, kad kažkas nutiko. Deja, netrukus žuvo visi trys į duobę nusileidę vyrai.
Įmonės vadovai nelaukia jokių tyrimų išvadų. R. Saulytė-Smalskė sako, kad į tragedijas visų pirma žiūrima iš žmogiškosios pusės. Artimieji ir ilgamečiai kolegos patiria sunkių išgyvenimų, tad dabar užtikrinama moralinė parama ir psichologinė pagalba. Artimieji sulauks ir finansinės pagalbos, darbovietė rūpinasi ir tuo, kad sutrikę artimieji kuo mažiau turėtų rūpesčių organizuodami atsisveikinimą su žuvusiais mylimais žmonėmis.
Tyrimo imasi VDI
Tragišką įvyki tirti ėmė ne tik policijos pareigūnai, bet ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
„Gavus pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo „Vilniaus vandenų“ darbuotojai, Valstybinėje darbo inspekcijoje sudaryta 5 inspekcijos atstovų komisija šiam įvykiui tirti. Tirdami nelaimingą atsitikimą darbe darbo inspektoriai turi apžiūrėti įvykio vietą, apklausti liudytojus, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą, surinkti informaciją, ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko įvykis darbe, ar jis buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus, ar išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės ir ar darbuotojas jas naudojo, jei nenaudojo, kodėl, ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata dėl kenksmingų (pavojingų) veiksnių poveikio.
Taip pat analizuojami profesinės rizikos vertinimo duomenys, atliekami kiti veiksmai, kurių reikia įvykio darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, lygiagrečiai VDI atliekamam tyrimui pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 176 str. VDI tyrimo išvados perduodamos ikiteisminio tyrimo institucijai“, – Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė paaiškino, kaip kiekvienu žūties atveju vykdoma tyrimo eiga.
Tiriant paaiškės, kas lėmė tragediją. „Vilniaus vandenų“ vadovai pasidalijo informacija, kad planinius darbus atlikti ketinę darbininkai pirma ertmę patikrino specialia įranga, ar joje nesikaupia nuodingų dujų. Tik tuomet leidosi į gręžinį.
„Vilniaus vandenų“ atstovai teigia, kad analizuoti įvykio aplinkybes dar anksti, tarnybos šiuo metu atlieka išsamų nelaimės tyrimą. Tačiau, vykdant planinius vandentiekio linijos remonto darbus ir įvertinus darbo riziką, apsaugos priemonės, kurios privalomos naudoti atliekant darbus pavojingomis sąlygomis, šiuo atveju nėra privalomos ar reglamentuotos.
„Specialias kaukes, o, tiksliau, suspausto oro kvėpavimo aparatus, darbuotojai dėvi šalindami avarijas ar vykdydami darbus nuotekų tinkle, kur paprastai dujos išsiskiria. Šiuo atveju darbai vyko vandentiekio tinkle. Remonto darbams vandentiekyje atlikti reikalingomis priemonėmis darbuotojai buvo apsirūpinę“, – pasidalijo informacija įvykio vietoje apsilankę kompanijos atstovai.
Jei VDI ir ikiteisminiame tyrime konstatuojama, kad įvykį darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai, kaltam asmeniui gali kilti baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimo bausmė – iki 8 metų). „Vilniaus vandenų“ vadovai paaiškino, kad numatytiems darbams atlikti reikiamą įrangą darbininkai turėjo.
Tad, kol nėra galutinių tyrimo išvadų, „Delfi“ pateikia, kokia tokiais atvejais yra tyrimo eiga.
Kaip informavo VDI, jei tik jų tarnybos specialistai konstatuoja darbdavio pažeidimų, nulėmusių įvykį darbe, taikoma darbdaviui atstovaujančiam jo įgaliotam asmeniui administracinė atsakomybė (nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų), be to, įmonė (juridinis asmuo) perkeliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo tarifų grupę.
14 mirčių darbe per pirmąjį pusmetį
Pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
VDI duomenimis, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., sumažėjo 7 atvejais (arba 33 proc.). Vien šiais metais pagal gautus pranešimus ištirti 7 mirtini ir 35 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
VDI skelbia, kad aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, jog apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Tarp dažniausiai nustatytų pažeidimų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, – darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas.
Delfi: Kiek tokias tragedijas lemia žmogiškasis faktorius ir amžius? Ar vyresnio amžiaus žmonės labiau rizikuoja savo gyvybe?
J. Kažukauskaitė-Sarnickienė: Dirbantieji įmonėje pirmus metus sudaro 40 proc. sunkiai ir mirtinai darbe nukentėjusių darbuotojų. Iš jų pusė mirtinas traumas patyrė dirbdami pirmą mėnesį, o iš pastarųjų pusė žuvo pirmosiomis darbo įmonėje dienomis. Tai nebūtinai vien jauni žmonės. Tai ir vyresni, jau turintys darbo stažą darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją ar pradėję dirbti naujoje darbo vietoje. Nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjo naujai pradėję dirbti darbuotojai, priežasčių analizė atskleidžia, kad daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo.
Delfi: Ar visuomet privaloma dėvėti apsaugines kaukes, specialią kvėpavimo įrangą, jei gali būti bent menka tikimybė, kaip šiuo tragišku atveju, prarasti gyvybę?
J. Kažukauskaitė-Sarnickienė: Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tokius, kurie kelia didesnį pavojų, būtina nustatyti galimus pavojus, įvertinti jų riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Įvertinti esamą ar galimą riziką darbuotojų saugai, sveikatai ir gyvybei bei numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė, – darbdavio pareiga, numatyta įstatymų.
Darbdaviai turi tinkamai rūpintis darbuotojų priežiūra ir kontrole, organizuoti mokymus, teikti būtiną informaciją apie galimus pavojus darbe, išsamias instrukcijas darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus, neleisti dirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis.
Darbuotojai turi būti mokomi apie konkrečius, su darbu susijusius pavojus, bendrus pavojus darbo vietose, taip pat, ką jie turi daryti, kad apsisaugotų. Jie turi būti informuoti, kur kreiptis patarimo, kai mano, kad dirbti yra nesaugu.
Delfi: Ar paprastai tai įvardijama kaip darbdavio aplaidumas, ar patys pavojingomis sąlygomis dirbantys žmonės dažniau praranda budrumą?
J. Kažukauskaitė-Sarnickienė: Daugiau nei trečdalis (apie 50 proc.) mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl netinkamo darbų organizavimo (darbuotojai dirbo nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buvo naudojami nesaugūs darbo įrenginiai) bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Apie ketvirtis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
