Tai šalies vadovas sakė antradienį grįžęs į Vilnių iš Europos Vadovų Tarybos po daugiau kaip keturias dienas trukusių derybų,
„Džiaugiamės dėl visos ES. Buvo klausimų, abejonių, ar ES tokios rimtos krizės akivaizdoje geba greitai ir efektyviai priimti sprendimus. Galbūt vienu metu buvo kilę nuogąstavimų, kad tų sprendimų nepavyks priimti, tačiau Europos jėga, vienybė ir šįkart nugalėjo“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė G. Nausėda.
Anot jo, sprendimą pavyko pasiekti, nes valstybės paskutinėmis valandomis pademonstravo lankstumą.
„Galbūt ir paskutinėmis valandomis prieš lemtingą momentą visi pademonstravome reikalingą lankstumą, atsisakėme galbūt kai kurių asmeninių tikslų, pernelyg orientuotų į atskiras valstybes ir supratome, kad pats sprendimas savaime yra svarbiausias dalykas, o visus kitus dalykus galima suderinti“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, patvirtinus naująjį ilgametį ES biudžetą ir Atsigavimo fondą, Lietuva turės puikias galimybes finansuoti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektus, kuriuos prezidentas įvardija kaip artimiausių septynerių metų prioritetą.
„Lietuva turės puikias galimybės finansuoti žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos projektus, kurie artimiausius septynerius metus bus mūsų veiklos prioritetas“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad ES lėšas reikės naudoti pagal aiškius prioritetus.
„Žinau Lietuvoje vykstančią diskusiją, taip jau atsitinka, kad prieš pusantrų metų buvo diskusija, kad nutrūks ES finansavimas, kaip mes toliau gyvensime. Buvo paišomi įvairūs apokaliptiniai scenarijai. Šiandien beveik tie patys žmonės kartais sako apie tai, ką dabar darysime, šitiek pinigų, kaip mes juos tikslingai panaudosime. Tai gal nesiblaškykime į kraštutinumus ir pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme“, – antradienį Vilniaus oro uoste teigė G. Nausėda.
„Be abejo, darbas prasidės netrukus, nes šiuos pinigus reikės naudoti pagal aiškius prioritetus. Svarbiausia naudoti laikantis visos reikalingos kontrolės, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – pridūrė prezidentas.
Didesnė parama ūkininkams
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad tai, jog Europos Vadovų Taryboje (EVT) pavyko susiderėti dėl didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams, yra didelis pasiekimas, nes, anot prezidento, šio klausimo ilgą laiką nepavyko spręsti.
„Tai yra didžiulis pasiekimas. Aš tikrai nesieju jo su savo asmeniu, bet tai yra didžiulis pasiekimas, turint galvoje, koks buvo susidaręs amžinas įšalas šituo klausimu ir kiek metų buvo nenorima iškelti šito klausimo į dienotvarkę ir spręsti jo“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.
G. Nausėda teigė, kad didesnę paramą žemės ūkiui padėjo užtikrinti glaudus pozicijų koordinavimas su Latvija ir Estija.
„Pasinaudojome tinkama derybų metu susidariusia padėtimi ir visų Baltijos valstybių vadovai, Estijos ir Latvijos premjerai, nusprendėme, kad reikia ryžtingiai kartu iškelti šį klausimą ir yra galimybė pakeisti derybų eigą mūsų žemdirbiams naudinga linkme“, – sakė jis.
„Taip ir atsitiko ir jau kitą dieną gavome palankų pasiūlymą, kuris mūsų žemdirbiams reiškia, kad per septynerius metus tiesioginėmis išmokomis bus išmokėta apie 400 mln. eurų“, – pridūrė šalies vadovas.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį sakė, kad tiesioginių išmokų didėjimas yra žingsnis į priekį, tačiau skirtumas nuo Europos Sąjungos vidurkio ir toliau mažinamas lėtai.
Kaip rašė BNS, Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės.
Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.
Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristatė Lietuvai aktualiausius rodiklius:
1. Atsigavimo fondas. Naujas fondas bus sukuriamas Europos Komisijai rinkose pasiskolinus 750 mlrd. eurų. Iš jo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiamos kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų. Po valstybių narių derybų sumos yra mažesnės nei gegužę siūlė Europos Komisija.
2. Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.
3. Sanglaudos parama. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai mažėja, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Esminės nuostatos vadovų derybų metu nepakito:
* numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc.
* palikta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Lietuvai ji siekti apie 180 mln. eurų
* ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40 proc. projektų sumos.
4. Ignalinos AE uždarymas. 2021-2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams numatoma 490 milijonų eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. savo biudžeto lėšų.
5. Karaliaučiaus tranzitas. ES skirs Lietuvai 189 mln. eurų įgyvendinti vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.
Kitos svarbios nuostatos:
* biudžete lieka nuoroda į „Rail Baltica“ geležinkelių projektą
* kariniam mobilumui numatoma skirti pusantro milijardo eurų – šiomis lėšomis būtų galima tvarkyti kelius ir tiltus karinės technikos logistikai