„Kol kas siūloma atidavimą vykdyti per naujų mokesčių įvedimą, t. y. kiekviena šalis turės surinkti dalį mokesčių, kurie bus įvesti – ar pelno mokestis, ar įvairūs gamtosaugos mokesčiai. Jeigu jie atsiranda, šalys narės turės dalį tų mokesčių grąžinti į Europos biudžetą arba, jei nepasiseks ir nebus sutarimo dėl naujų mokesčių, (...) tuomet gali didėti įmokos į ES biudžetą ilgalaikėje perspektyvoje. Ne per 5 metus, ne per 10, o per 30 ir daugiau metų“, – LRT radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.
Grybauskaitė: yra saugiklių, kad popandeminio fondo pinigai nebūtų neatsakingai švaistomi
Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos gaivinimo ir atsparumo fondas turi saugiklių, kad fondo lėšos nebūtų naudojamos neatsakingai.
„Didesnė rizika yra pasisavinti iš europinio biudžeto, kuris skirtas 7 metų laikotarpiui, nes ten yra daugiau laisvės šalims panaudoti lėšas, ypač struktūrinius fondus. Tuo tarpu Ekonomikos gaivinimo fonde negrąžintina paskola, ji bus negrąžintina iš karto, bet ilgalaikėje perspektyvoje reikės grąžinti, tai jie bus teikiami tik šalims narėms pateikus planus ir vykdant reformas su Europos Komisijos priežiūra“, – LRT radijui teigė D. Grybauskaitė.
„Tai šioks toks saugiklis, kad nebus neatsakingai švaistomi popandeminio fondo pinigai“, – pridūrė ji.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
