„Sutarta!“ – tviteryje parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.
ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą.
Diplomatų teigimu, įvertinus abi priemones, bendra europinė parama Lietuvai žvelgiant iš naujos finansinės perspektyvos bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 metų biudžete.
Išmokos žemdirbiams
Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims iš ES biudžeto pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda didesnę paramą žemės ūkiui išskyrė kaip svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą, kuris padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.
„Mes turime puikų pasiūlymą žemdirbiams“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė prezidentas.
„Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis, ir aš, kaip ekonomistas, didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Jeigu vienų šalių ūkininkai turi galimybes gauti, pavyzdžiui, šimtu eurų už hektarą didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkai, tai, mano akimis žiūrint, yra nelygios konkurencijos sąlygos ir su tuo reikia kovoti“, – pridūrė G. Nausėda.
Kita Lietuvai svarbiausia eilutė – parama iš sanglaudos fondų – paskutiniu derybų etapu nepasikeitė.
Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.
G. Nausėda viršūnių susitikimo pradžioje žadėjo siekti padidinti šią sumą, tačiau antradienį teigė esąs patenkintas derybų rezultatais, kad kompensaciją pavyko išlaikyti.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams žvelgiant iš naujos finansinės perspektyvos numatoma skirti 490 mln. eurų.
Specialiosios tranzito schemos, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, finansavimas turėtų siekti 189 mln. eurų – viršūnių susitikimo metu ši suma padidėjo 50 mln. eurų.
Iš naujojo ūkio gaivinimo fondo subsidijų forma valstybėms narėms numatoma skirti 390 mlrd. eurų. Iš jų Lietuvai turėtų tekti apie 2,4 mlrd. eurų, teigia prezidentūra. Kita dalis valstybėms bus teikiama paskolų forma – Lietuva iš fondo galėtų pasiskolinti 2,2 mlrd. eurų.
Koronaviruso krizė
Vykstant ES biudžeto deryboms Lietuvos prioritetai liko tie patys jau ne vienus metus, tačiau koronaviruso krizė iš esmės pakeitė situaciją.
Metų pradžioje lietuviai į derybas vyko skambindami pavojaus varpais dėl šoko šalies ūkiui, kurį sukeltų drastiškas europinės paramos smukimas.
Nusprendus įkurti ekonomikos gaivinimo fondą, į penktadienį prasidėjusias derybas G. Nausėda vyko jau būdamas beveik tikras, kad bendra parama Lietuvai padidės, o ne sumažės.
Anot prezidentūros pranešimo, bendra ES parama bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 metais, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma sieks 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos.
Susitikimas Briuselyje užsitęsė dėl Nyderlandų ir Austrijos vadovaujamos „taupiųjų“ šalių grupės reikalavimo apkarpyti negrąžinamos paramos fondą ir numatyti griežtas sąlygas, kaip bendrai rinkose pasiskolintos lėšos bus skirstomos Pietų Europos šalims.
Aštrių ginčų derybose kėlė ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinosi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.
„Skaičių magija“ ES biudžete: kas svarbiausia Lietuvai
Bendra europinės paramos suma Lietuvai žvelgiant iš naujos finansinės perspektyvos siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014–2020 metais.
Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius:
1. Atsigavimo fondas. Naujas fondas bus sukurtas Europos Komisijai rinkose pasiskolinus 750 mlrd. eurų. Iš jo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų. Po valstybių narių derybų sumos yra mažesnės, nei gegužę siūlė Europos Komisija.
2. Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.
3. Sanglaudos parama. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai mažėja, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Esminės nuostatos vadovų derybų metu nepakito:
* numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc.,
* palikta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Lietuvai ji siekia apie 180 mln. eurų,
* ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40 proc. projektų sumos.
4. Ignalinos AE uždarymas. 2021–2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams numatoma skirti 490 milijonų eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. iš savo biudžeto lėšų.
5. Karaliaučiaus tranzitas. ES skirs Lietuvai 189 mln. eurų įgyvendinti vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.
Kitos svarbios nuostatos:
* biudžete lieka nuoroda į „Rail Baltica“ geležinkelių projektą,
* kariniam mobilumui numatoma skirti pusantro milijardo eurų – šiomis lėšomis būtų galima tvarkyti kelius ir tiltus karinės technikos logistikai vykdyti.