Ši EVT gali įeiti į istoriją, kaip ilgiausios ES vadovų derybos. Tiesa, prieš 20 metų ES lyderių susitikimas užtruko 5 dienas. Dabartinė EVT posėdžiauja nuo penktadienio.

Sekmadienio derybos užtruko iki pat pirmadienio aušros, o dėl pagrindinių klausimų taip ir nebuvo rastas sutartimas. Lyderiai nuo penktadienio niekaip nesutaria dėl Atsigavimo fondo dydžio bei santykio tarp paskolų ir subsidijų, šio fondo valdymo (ar pinigus skirti, kai tai palaiko visus be išimties šalys, ar užtenka kvalifikuotos daugumos); įstatymo viršenybės principo įtvirtinimo bei taip vadinamų permokų grąžinimo.

Šeštadienį pateiktas Ch. Michelio pasiūlymas suteikė tam tikros vilties susitarti, bet galiausiai, dėl taip vadinamų „taupiųjų“ (Austrijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir, sąlyginai, Suomijos) pasipriešinimo viltis žlugo. Todėl pirmadienį ES lyderiai gavo atnaujintą derybinį pasiūlymą.

Kaip šeštadienį pateiktame pasiūlyme, išlieka 50 mln. eurų Lietuvai pagerintas Kaliningrado tranzito pasiūlymas (buvo 139 mln. eurų, dabar – 189 mln. eurų). Liko ir dar vasarį siūlyta nuostata, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, nukentėjusios nuo emigracijos, sulauks papildomų pinigų. Lietuvos atveju, tai maždaug 180 mln. eurų. Išlieka ir ta pati suma Ignalinai – 490 mln. eurų, kuri ne visai tenkino Lietuvą.

Skirtingai nei šeštadienio pasiūlyme, Lietuvai nebeskiriama papildomų lėšų Kaimo plėtrai (kaip ir Latvijai bei Estijai). Anksčiau Lietuvai tam buvo numatyta 125 mln. eurų. Dabar vietoj Lietuvos ir Latvijos ar Estijos šiame papildomų lėšų Kaimo plėtrai sąraše atsirado Suomija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Malta.

Tačiau naujausiame Ch. Michelio pasiūlyme taip pat skelbiama, kad nuo 2022 m. bus naikinamas atotrūkis tiesioginių ES išmokų tarp šalių. Be to, nuo tų pačių metų mažiausia išmoka už hektarą sieks 200 eurų ir visos šalys iki 2027 m. pasieks 215 eurų už hektarą. Būtent pastaroji nuostata atsirado naujausioje pasiūlymo versijoje.

ES tiesioginių išmokų žemdirbiams sulyginimas buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos reikalavimų. Šiuo metu už hektarą lietuviai gauna 176 eurus, o ES išmokų vidurkis – 266 eurai, nors panaikinti šį atotrūkį žadėta jau seniai ir ne kartą.

Vis dėlto didžiausias EVT dėmesio sulaukė Atsigavimo fondo punktas naujame pasiūlyme. Jei pagal pirminį pasiūlymą Atsigavimo fondą planuota padalinti į 500 mlrd. eurų subsidijoms ir 250 mlrd. eurų – paskoloms. Dabar siūloma 390 mlrd. eurų subsidijomis ir 360 mlrd. eurų paskolų pavidalu. Be abejonės, tai reveransas „taupiesiems“. Taip pat pasiūlytą DFP sudaro 1,074 trln. eurų – tiek pat, kaip ir ankstesniuose pasiūlymuose.

Lietuvai toks pakeitimas taip pat atsilieps proporcingai (mažės galimų subsidijų, didės galimybė pasiskolinti), tačiau nėra labai didelė tragedija. Mat jau ir anksčiau kalbėta, kad šalis gali susidurti su gebėjimo įsisavinti Atsigavimo fondo lėšas trūkumu. Svarbiausias Lietuvai – ES biudžeto klausimas ir ten išdėstytos tam tikros eilutės.

Jei ES lyderiai sutars dėl dabartinio Ch. Michelio pasiūlymo, tuomet bus pereita prie diskusijų apie Lietuvai aktualias „mažąsias problemas“, kurių svarbiausia – Sanglaudos lėšų mažėjimas, lyginant su ankstesniu DFP.

„Paskutiniai žingsniai visada sunkiausi, bet aš esu įsitikinęs, kad net jei tai sunku (...), aš tikiu, kad susitarimas įmanomas“, – kalbėjo Ch. Michelis prieš išsiųsdamas derybinį pasiūlymą šalims-narėms.