Šią poziciją M. Morawieckis išsakė atvykęs dalyvauti jau ketvirtą dieną Briuselyje besitęsiančiame ES viršūnių susitikime, per kurį 27 bloko šalių lyderiai vis dar neįstengė susitarti, kaip turėtų būti gaivinama Bendrijos ekonomika po koronaviruso pandemijos.
Lyderiai taip pat mėgina susitarti dėl trilijono eurų ES daugiamečio biudžeto, kurio dauguma lėšų atitenka žemės ūkiui ir plėtros projektas Rytų bei Pietų Europoje.
Tačiau kelios bloko, narės – daugiausiai šiaurinės valstybės ir Nyderlandai – tvirtina, kad tokios šalys kaip Lenkija ir Vengrija privalo laikytis ES standartų dėl žodžio laisvės ir teismų nepriklausomumo, jeigu nori gauti finansavimą.
„Kad priimtų susitarimą, Lenkija turi gauti, apie ką kalbame nuo pat pradžių – kitaip tariant, jokios priklausomybės nuo ES institucijų teisinės valstybės klausimu“, – Briuselyje lenkų žiniasklaidai sakė M. Morawieckis.
Kaip ir Vengrija, Lenkija jau daug metų yra kritikuojama dėl tokių ES vertybių kaip žiniasklaidos laisvė ir teismų nepriklausomumas silpninimo.
Europos Komisija pastaraisiais metais inicijavo kelis tyrimus Budapešto ir Varšuvos atžvilgiu dėl teisinės valstybės principų laikymosi, bet pastangos įtikinti šias šalis pakeisti savo politiką nebuvo sėkmingos.
Kad būtų septynerių metų ES biudžetas būtų patvirtintas, jam turi pritarti visos Bendrijos narės, taip pat ratifikuoti Europos Parlamentas.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte, tapęs pagrindiniu vadinamųjų „taupiųjų“ šalių grupės atstovu, tvirtino, kad ES biudžetas privalo būti susietas su sąlygomis dėl teisinės valstybės principų laikymosi.
M. Morawieckis skundėsi, kad kompromisą dėl ES ekonomikos gaivinimo bando „primesti grupė šykščiausių, egoistiškiausiai nusiteikusių šalių, labai siaurai vertinančių padėtį per savo prizmę“.