Pasak „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, lyginant gegužę ir birželį, labiausiai Lietuvoje pabrango apgyvendinimo paslaugos, t. y. kaimo turizmo sodybos – apie 27 proc. (viešbučiai miestuose pigo apie 7 proc.), taip pat apie 12 proc. brango odontologų paslaugos, o apskritai paslaugos per metus pabrango apie 5, proc. Dėl naftos kainų pokyčių, ekonomistės teigimu, mažėjo kai kurių maisto prekių kainos – vaisių, daržovių.
„Iš esmės yra nuotaika, kad jei kainos kyla – blogai. Jei jos kiltų labai daug, būtų blogai, bet šiuo metu vidutinė infliacija yra apie 1 proc., tai jei žiūrėsime į Estiją ir Latviją, kur infliacija buvo mažesnė, apskritai ekonomika atsigauna žymiai lėčiau negu Lietuvoje“, – laidoje „Delfi diena“ sako ekonomistė.
„Akcentuočiau, kad kainų mažėjimas ir žemos kainos yra skurdžiausių valstybių bruožas, tai neturi nieko bendro su gerove. Dažniausiai, kai kyla prekių paslaugų kainos, kyla ir atlyginimai“, – priduria ji.
Tuo tarpu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nesutinka, kad Lietuva sparčiau atsigauna ar mažiau nukentėjo nuo koronaviruso krizės lyginant su Latvija ir Estija.
„Jeigu pasižiūrėtume pavasario duomenis, tai kovo–gegužės mėnesiais mažiausiai susitraukė mažmeninės prekybos apimtys Latvijoje, Estijoje – 4 proc., Lietuvoje – 7 proc., nes Lietuvoje karantino sąlygos buvo santykinai griežtesnės. Lygiai tą patį galime pasakyti apie paslaugas. Latvijoje buvo mažiau ribojimų. Netgi atvirkščiai sakyčiau, kad Lietuva vis dar vejasi“, – aiškina ekonomistas.
„Lietuva ir platesnio regiono kontekste išsiskiria paslaugų kainų augimu. Priežasčių yra keletas: kaštų – Lietuvoje šiais metais sparčiausiai augo minimalus darbo užmokestis, kitas veiksnys – matome tendenciją nuo 2015 metų, kad paslaugų kainos Lietuvoje kasmet auga sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje.
Ir tai nebūtinai gerai žinia, nes mes galime greitu metu atsimerkti ir pamatyti, kad esame brangiausia valstybė. Ir Lietuvai tai bus didelis iššūkis, nes prarasime patrauklumą. Jau dabar nemaža dalis turistų teikia pirmenybę Latvijos pajūriui“, – sako Ž Mauricas.
Kainos badys akis vis labiau?
G. Ilekytė pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu su santaupomis gyventojams reikėtų elgtis gana atsargiai: „Nežinoma, ar bus antra [koronaviruso] banga. Jei ji bus, reikėtų atsidėti taupymui.“
Pasak Ž. Maurico, jei ekonomika neatsigaus pakankamai sparčiai ar ateis antroji pandemijos banga, iššūkių bus dar daugiau.
„Vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje neauga, tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia mažėja“, – laidoje „Delfi diena“ aiškina jis.
„Jei nematysime spartaus atsigavimo ar antrąją bangą, kainos pradės vis labiau badyti akis ir tai taps iššūkiu“, – įspėja Ž. Mauricas.
G. Ilekytė sako, kad atlyginimų pokytis privačiame sektoriuje šiemet tikriausiai bus labai mažas.
„Dalis sektorių buvo uždaryti, tai būtų sunku tikėtis, kad darbuotojams būtų keliamos algos itin sparčiai kaip praeityje. Tikėtina, kad matysime žemesnį atlyginimų augimą nei pernai, kai siekė apie 9–10 proc. Privačiame sektoriuje pokytis, tikėtina, bus labai minimalus“, – prognozuoja ekonomistė.
Ž. Maurico teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia viduriniosios klasės likimas, jei jos perkamoji galia smarkiai mažės: „Jei dar matysime kitus krizių palydovus – šešėlių augimą, mokesčių slėpimą, dar jei sugalvosime kokį mokestį pakelti viduriniajai klasei, didžiausias iššūkis, manau, ir laukia viduriniosios klasės.“
„Tai gali išsivystyti net į didesnį nepasitenkinimą ir netgi emigracijos bangelę, jei visuomenė matys, kad jų perkamoji galia mažėja. Nes didžioji dalis paramos buvo nukreipta į gaunančius mažiausias pajamas, netgi pensininkams bus išmokėtos vienkartinės išmokos, nors jie kaip ir mažiausiai nukentėjo nuo krizės, nes pensijos buvo pakeltos ir jų pajamos nesumažėjo“, – laidoje „Delfi diena“ svarsto ekonomistas.
