Vadovams ruošiantis dar vienam derybų raundui, prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė tikintis, kad „ši diena atneš proveržį“ siekiant sutarimo.

„Ketvirtoji diena Europos Vadovų Tarybos rate: Lietuva pasisako už solidarumą ir vienybę siekiant susitarimo (...). Tikiuosi, ši diena atneš proveržį EVT maratone“, – tviteryje parašė G. Nausėda.

Per ankstesnes tris dienas ir naktis vadovai nesugebėjo rasti bendros pozicijos dėl 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo paketo, pagal kurį nuo koronaviruso nukentėjusios šalys gautų ir negrąžinamą paramą, ir lengvatines paskolos.

Lėšas fondui Europos Komisija ketina skolintis tarptautinėse rinkose, tačiau „taupiosiomis“ šalimis pasivadinusi grupė su Nyderlandais ir Austrija priešakyje reikalauja griežtų sąlygų, kaip bendrai skolinti pinigai galėtų būti dalijami Pietų Europos šalims.

Siekdamas kompromiso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Mišelis pirmadienio rytą pasiūlė nuo 500 mlrd. iki 390 mlrd. eurų fonde sumažinti subsidijų dalį – šių lėšų valstybėms nereikėtų grąžinti, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Ginčų derybose kelia ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Sutarus dėl subsidijų dalies, valstybių vadovams turėtų būti pateiktas atnaujintas projektas su konkrečiomis išlaidomis kiekvienai valstybei.

„Kompromiso dvasios esama. Buvo kai kurių labai įtemptų momentų, o kai kurie tolesni momentai neabejotinai vėl bus sunkūs“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Visgi jis netrukus pridūrė: „Kol kas dėl nieko nebuvo sutarta, todėl liksiu itin atsargus.“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad naujas pasiūlymas yra „pagrindas galimam susitarimui“.

ES vadovų derybos dėl biudžeto
Foto: Scanpix

„Tai yra žingsnis į priekį, teikiantis vilties, kad susitarimas šiandien gali būti pasiektas – arba bent jau kad susitarimas yra įmanomas“, – teigė kanclerė.

Lietuvos delegacijoje vyrauja nuotaikos, kad į Vilnių anksčiausiai grįžti pavyks antradienį. Antradienį planuotas G. Nausėdos apsilankymas Birštone jau išbrauktas iš oficialios šalies vadovo darbotvarkės.

„Dinamika yra tokia, kad dirbame iki galo – kaip konklavoje, kol nepasirodys baltas dūmas“, – pirmadienio popietę žurnalistams sakė derybų eigą sekantis diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Lietuvos tikslai

Neoficialūs skaičiavimai rodė, kad pagal šeštadienio pasiūlymus negrąžintina parama Lietuvai galėjo sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, be to, Lietuva galėtų prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

Apkarpius fondą, Lietuvai tenkanti dalis turbūt mažės.

Pasak diplomatinių šaltinių, sekmadienio naktį vykusioje karštoje vadovų diskusijoje G. Nausėda – kaip ir dauguma kitų vadovų – pasisakė už 400 mlrd. eurų dydžio fondą, bet yra linkęs sutarti su Ch. Michelio pasiūlymu.

Visgi lietuviai dar tikisi papildomų nuolaidų atskirame daugiau kaip trilijono eurų 2021–2027 metų ES biudžete.

Prieš lemiamą derybų raundą Lietuvos prezidentas G. Nausėda Baltijos šalių prioritetu išskyrė lėšas žemės ūkiui, kad tiesioginės išmokos ūkininkams sparčiau priartėtų prie ES vidurkio.

„Baltijos valstybių pozicija yra tokia, kad mes esame pasiruošę kompromisams, bet tie kompromisai negali būti daromi bet kokia sąskaita be raudonų linijų“, – sekmadienio popietę kalbėjo prezidentas.

„Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime, ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui“, – sakė G. Nausėda.

Šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte Lietuvai pasiūlyta papildoma 125 mln. eurų parama žemės ūkiui, tačiau Lietuvos delegacija žada siekti daugiau.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Pagal šiemet pateiktus Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.

G. Nausėda derybų pradžioje pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

ES vadovų derybos dėl biudžeto
Foto: Scanpix

196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad numatyta suma buvo skirta, bet šis rodiklis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas skaičiuoja, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkai kasmet gautų po 10 proc. daugiau, jeigu dirbama žeme neverstų apleistų plotų.

„Pjaunam, kertam krūmus apleistus, durpynus. Plotus didindami atskiedžiame tas išmokas ir stovime vietoje“, – BNS pirmadienį sakė jis.

Šeštadienį papildomos kompensacijos buvo numatytos iš viso devynioms Europos Sąjungos šalims, tarp jų yra ir Latvija su Estija, rodo BNS gautas dokumentas.

Tiesioginių išmokų skirtumai Europoje iš dalies grindžiami tuo, kad dėl įvairių veiksnių gerokai skiriasi žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos, pradedant gamtiniais veiksniais ir baigiant darbo jėgos kaštais.

Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams nuo vidurkio gerokai atsilieka nuo pat įstojimo į ES.

Pinigai Karaliaučiaus tranzitui

Neskaitant žemės ūkio, šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte pasikeitė dar viena Lietuvai svarbi eilutė – Ch. Michelis sutiko nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių kol kas nenumatoma.

Vadinamoji sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.

Visgi diplomatai pabrėžia, kad visi skaičiai kol kas labiau primena nenušauto briedžio dalybas.

„Bet kol dėl visko nesutarta, nesutarta dėl nieko“, – sakė aukšto rango diplomatas.

Tai pirmasis viršūnių susitikimą po pandemijos protrūkio. Žurnalistai kol kas neturėjo galimybės tiesiogiai užduoti klausimų prezidentui, dėl saugumo į ES Tarybos pastatą žiniasklaida nėra įleidžiama, taip pat sumažintas delegacijų narių skaičius.