„Yra atvejų, kada žmonės ir apsisuka. Sako, tiesiog norėjom atvažiuoti, pamatyti kopas ir išgerti kavos“, – pasakoja meras.
„Nuo tokių turistų, kaip bebūtų gaila, piko metu mes ir bandome apsisaugoti – kurie atvykę neranda kur pasistatyti mašinos ir galų gale nepamato tų kopų. Bet jeigu žmonės pasiskaičiuotų, arba aš pats, kiek aš, kai atvažiuoju į Vilnių, sumoku už parkavimą per dvi paras, tai mūsų skaičiai yra labai nedideli“, – aiškina jis.
Pasak Neringos mero, žmonių, kurie negirdėjo apie įvažiavimo mokesčio padidėjimą, mažai. Dalis jų pasiryžę mokėti net daugiau: „Visiems galvoje yra „užsifiksavęs“ garsusis 50 eurų mokestis – daugiau tokių, kurie nustemba, kad ne 50, o 30.“
D. Jasaičio teigimu, Neringa turistų skaičiumi nesiskundžia – yra kone 90 proc. užpildyta. Kaip niekada daug turistų Preiloje bei Pervalkoje, daug poilsiautojų ir Juodkrantėje. Vis dėlto šie metai – išskirtiniai, sako D. Jasaitis, todėl turizmo rodiklius vertinti sunku.
„Viena įvažiavimo siena pas mus apskritai uždaryta – tai siena su Rusija, kur kiekvieną dieną mes netenkame apie 500 automobilių. Iš Lietuvos galima būtų skaičiuoti, tačiau prisiminkime, iš kiek šalių į Lietuvą dar yra apribojimai, kiek žmonių nevyksta apskritai“, – kalba Neringos meras.
Skaičiuoja net iki trijų kartų didesnį pelną
D. Jasaitis pasakoja, kad balandžio ir gegužės mėnesiai buvo ypač sėkmingi, tačiau dabar turistų skaičius Neringoje – panašus kaip ir kasmet. Vis dėlto kalbama ir apie praradimus – nėra užsieniečių.
„Balandžio ir gegužės skaičiai mus stebino. Visi kiti kurortai buvo užsidarę ir nepriėmė turistų, mūsų pozicija buvo, kad mes ir laimėje, ir nelaimėje dalinamės savo gamta ir grožiu ir kviečiame apsilankyti rizikuodami netgi galbūt savo persirgimu. Ačiū Dievui to pavyko išvengti. Tačiau kalbėti, kad dabar yra žmonių daugiau negu visada, būtų netiesa“, – sako Neringos meras.
„To priežastis yra užsienis. Įsivaizduokim, pavyzdžiui, Thomo Manno muziejuje – -90 proc. lankytojų. Tai reiškia, kad vokiečių, kurie be galo pamėgę Neringą, joje nėra. <... > Iki šiol mūsų jau neaplankė 2000 autobusų, kurie veža daugiau nei 50 turistų. Gegužę, balandį, birželį tų turistų jau nebuvo, didieji poilsio namai tiesiog neatsidarė. Šitų netekčių niekas nesugrąžins“, – aiškina jis.
Visgi D. Jasaitis įspėja, kad turistų srautams didėjant visų norinčių Neringa tikrai nesutalpins: „Lietuvoje keliaujančių yra apie pusę milijono. Neringa gali sutalpinti vienai nakčiai 14 tūkst., tai mes niekada nepatenkinsim visų norinčių ir būsim brangesni ar turėsim kontroliuoti srautus kitaip.“
Meras prognozuoja, kad nepaisant ir didelių turistų srautų, ši vasara bus gera ne visiems verslams.
„Atsiranda daug naujų aukšto lygio restoranų, o tie, kurie nesudomina turistų, praranda pajamas. Kviečiu visus solidarizuotis su istorine vertybe ir praplaukti burlaiviu paremiant kapitoną, nes tai domino tik vokiečių turistus. Taip kad ne visiems verslams vasara bus gera. Tiems, kurie nuomoja, manau, yra labai gerai. Kai kurie restoranai sako, kad pajamos lyginant su praėjusiais metais padidėjo tris kartus“, – pasakoja D. Jasaitis.
Įspėja netapti elito kurortu
Turizmo ekspertas Dainius Kinderis sako, kad pasauliniame kontekste Neringos atvejis, kai už įvažiavimą imamas 30 eurų mokestis, – gana išskirtinis.
„Yra dvi panašios vietos Lenkijoje į Kuršių neriją, kur įvažiavimas yra nemokamas. Šitos vietos neturi gamtosauginio statuso, greičiausiai dėl to įvažiavimo mokesčio nėra. Viena iš brangiausių vietų apmokestinamų Europoje yra Kroatijoje – Plitvicų ežerų nacionalinis parkas – 24 eurai ir, kiek aš žinau, rekordininkas yra Galapagų salos – labai ekologiškai trapi vieta. Ten žmogui reikia sumokėti papildomai 120 dolerių“, – pasakoja ekspertas.
Pasak jo, jei mokesčio tikslas yra sumažinti turistų skaičių, vargu ar tokiu būdu jis bus pasiektas.
„Manau, kad to nepavyks padaryti su 10 eurų pakėlimu. Kai pirmą kartą buvo pakelta iki 20 eurų, [turistų] skaičiai paaugo, ir jie paaugs ir dabar. Jie paaugtų taip pat jei būtų ir 50 [eurų]“, – įsitikinęs D. Kinderis.
„Įsijauskime į turisto kailį. Jei mes iš Vilniaus važiuojame savaitei paatostogauti į Nidą, tai šeimos biudžetas su viešbučiu ir viskuo bus koks 1000 eurų, tai plius 10 eurų savaitei – juokinga. Tiems, kurie važiuoja vienai dienai, skirtumas gali būti“, – mano turizmo ekspertas.
Jo teigimu, sprendimai gali būti du – pasiūlyti keliautojams palikti automobilius kitoje pusėje arba pagalvoti apie vandens transporto vystymą. Tiesa, pabrėžia D. Kinderis, reikėtų kreiptis ir į turistus ir paskatinti juos Lietuvoje atrasti kitas turizmo vietas.
„Mes nebūtinai turim keliauti į TOP 5 Lietuvos vietas – Nidą, Palangą, Druskininkus, Anykščius... Mes turim tiek daug gražių vietų – Aukštaitijos ežerai, Dzūkijoje – nacionaliniai parkai, nuostabus Nemuno kelias nuo Seredžiaus iki Jurbarko ir Pamarys, ir neatrasta Mažoji Lietuva. Tai atsigręžkim į kitas vietas“, – ragina D. Kinderis.
„Iš asmeninės patirties galėčiau rekomenduoti Karklę, kuri nėra dar taip smarkiai apkrauta. Mūsų pakrantės ruožas vis tiek nedidelis ir sutalpinti visus geriausiose vietose – sudėtinga. <...> Aš siūlyčiau atrasti mažuosius kurortus, kur galima apsistoti nedidėlėse sodybose, paremti verslininkus, kurie praranda užsienio turistus, atsigręžti labiau į kaimo sodybas“, – priduria jis.
Anot eksperto, pasakyti sumą, koks įvažiavimo mokestis turėtų būti, sunku, tačiau jis neturėtų tapti labai didelis: „Sudėtinga pasakyti sumą, kur būtų riba. Siūlyčiau nepamiršti visų turistų, kad tai nebūtų elito kurortas, kur sumokėjus 200 eurų aš galėčiau pasigirti, kad didžioji dalis negali, o aš galiu.“
