Pasiteisino subsidijos mikroįmonėms ir subsidijos prastovoms

LVK prezidentas pažymi, kad pagrindinės paramos priemonės, kurios buvo tiesiogiai nukreiptos verslui, – paskolos, nuomos mokesčio kompensavimas, subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidijos mikroįmonėms bei parama darbo vietų išsaugojimui.

Anot jo, šios priemonės buvo svarbiausios pirmame etape, nes reikėjo greitai palaikyti trumpalaikį likvidumą. Efektyviausiai, kaip pažymi, veikė parama mikroįmonėms: „VMI – efektyviausia priemonė, kai pasijungė su subsidijomis mikroįmonėms – pavyzdinis atvejis, kai per trumpą laiką įmonės gavo paramą, išdalijo greitai ir masiškai.“

LVK prezidento teigimu, antra priemonė, kuri veikė geriausiai ir iki šiol yra populiariausia, – prastovų kompensavimas.

„Pradžioje strigo, bet dabar, kai sistema sudėliota, esminių iššūkių nėra. Bent jau aiškiai suprantama, kad galima pasidengti didžiąją dalį sąnaudų darbo vietos prastovų“, – sako A. Romanovskis.

Subsidijos dydis gali siekti 90 arba 70 procentų nuo darbo užmokesčio. Likusią dalį – 10 arba 30 proc. – turi dengti darbdavys.

Labiausiai stringa nuomos kompensavimo mechanizmas

Tuo metu labiausiai, kaip pastebi, stringa nuomos kompensavimas: „Strigo dėl dviejų dalykų. Pirmiausia – techninių, nes administravo Registrų centras ir jam tai buvo iššūkis. O kitas dalykas – ne visi suteikė nuomos nuolaidas, tad negalėjo pasinaudoti parama.“

Kalbėdamas apie paskolų paramos priemones jis pažymi, kad „Invega“ – specifinių paslaugų teikėja, tad negali užsiimti masiniu skolinimu.

Andrius Romanovskis

„Kalbėjausi su kolegomis verslininkais iš Šveicarijos, kur per bankinę sistemą paskolos įmonėms buvo išduodamos per valandą – visos įmonės kreipėsi ir gavo 10 proc. savo metinės apyvartos dydžio paskolas. Tuo metu pas mus daugelis iš viso negauna, nes yra daugybę sąlygų – „Invega“ veikai kaip bankas.

Valstybė yra nustačiusi sąlygas, pavyzdžiui, pradinio mėnesio apyvartos kritimas turėjo siekti 60 proc., o jei pas tave – 50 proc. kritimas, nebegali pretenduoti. Vėliau ta riba buvo sumažinta. Iš pradžių valstybė prisigalvojo daugybę barjerų, o paskui suprato, kad tie barjerai viską tik stabdo ir pradėjo juos naikinti“, – pažymi A. Romanovskis.

Anot LVK prezidento, paskolų paramos priemonės pajudėjo ir šiuo metu situacija stabilizavosi. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad nebuvo rastas greičiausias mechanizmas, – jei bus antra viruso banga, gali tekti staigiai reaguoti.

Blogiausia – sugriežtinti priemones

A. Romanovskio teigimu, šiuo metu blogiausias sprendimas būtų griežtinti priemones, kurios šiuo metu gerai veikia, ypač prastovų kompensavimo mechanizmas.

„Viešai pasigirdo abejonių, kad kažkas piktnaudžiauja. Tačiau Darbo inspekcija paskelbė, kad per karantiną buvo nustatyta tik 12 pažeidimų dėl prastovų, kai buvo 150 tūkst. darbuotojų prastovose. Tai yra toks statistinis paklaidos dydis, kuris leidžia valstybei rizikuoti, dėl tiek pažeidimų galima palikti ir laikyti priemonę“, – įsitikinęs pašnekovas.

Verslo įmonių atstovas svarsto, jeigu valstybė griežtins priemones, darbdaviai turi pasirinkimą – darbuotojus laikyti prastovose arba juos atleisti: „Kol kas matome, kad tai yra suvaldyta – darbdaviai naudojasi šia priemone ir neatleidinėja žmonių.“

Pasibaigus karantinui, daugybė verslų vis dar patiria sunkumų

LVK prezidentas pažymi, kad, nors karantinas baigėsi, daugybę verslų vis dar patiria sunkumų.

„Iliuzija, kad – vasara, karantinas baigėsi, visi laisvai visur vaikšto, gerai leidžia laiką, bet daugybė įmonių vis dar patiria sunkumų. Pasibaigus karantinui, viešojo maitinimo įmonės, prekybos taškai atsidarė – jiems situacija palengvėjo, bet apie atsigavimą ir grįžimą į prieškarantininį lygį nėra net kalbos. O kalbant apie eksporto sektorius, daugeliu atveju – labai bloga situacija, nes kitose šalyse nėra taip gerai kaip Lietuvoje. Mūsų ekonominiai ryšiai, ypač su trečiojo pasaulio šalimis, visiškai sutikdyti“, – pasakoja pašnekovas.

Remiantis statistika, kone perpus sumažėjo sezoninio darbo poreikis, nes paprasčiausiai dėl sumažėjusių apimčių ir netikrumo nėra darbuotojų poreikio, sako A. Romanovskis.

„Pats asmeniškai Vilniuje žinau viešojo maitinimo įmonių ir neseniai kalbėjau su turizmo sektoriaus atstovais, kad agentūra sustabdo veiklą, nes mato, kad šis sektorius neatsigaus.

Nemažai kas juokavo, kad tie, kurie iškart atleido žmones, išlošė. Nes kol kitos priemonės atėjo, kai kurie verslai mokėjo prastovas, bet galiausiai vis tiek bankrutavo ir užsidarė. Vilniuje žinau tokių restoranų, kavinių, kurios bankrutavo, bet dar mėnesį žmonėms prisidėjo prie prastovų kompensavimo“, – pasakoja LVK prezidentas.

Kodėl stringa nuomos kompensavimas

Pagal „Invega“ viešai prieinamus duomenis, iki šiol nuomos kompensavimo priemonei panaudota 7,54 mln. iš 100 mln. Eur šiai priemonei skirtų lėšų.

Liepos 16 d. ryto duomenimis, buvo finansuotos 843 nuomos kompensacijų paraiškos, sutarties pasirašymo etape buvo – 84 sutartys, atmestos, nustačius, kad neatitinka nuomos kompensacijos keliamų reikalavimų, – 434 paraiškos, grąžintos klientui patikslinti – 600 paraiškų, o vertinamos 1447 paraiškos, patikslino „Invega“.

„Nuomos mokesčio kompensacijų priemonės įgyvendinimas paremtas paraiškų vertinimo principu, kuris reikalauja nuoseklaus duomenų sutikrinimo: svarbiausių įmonės deklaruojamų faktų ir teisinio pagrindo nuomos kompensacijos skyrimui, o tai užima laiko.

Jeigu palygintume su bėgimo sportu, šią priemonę prilygintume maratonui, bet ne sprintui. Birželio mėn. nuomos mokesčio kompensacijų skyrimo planas buvo viršytas ir siekė 108,8 proc. Atsižvelgdami į „Invegos“ deklaruojamą statistiką manome, kad liepos mėn. planas taip pat bus pasiektas“, – kodėl ši paramos priemonė vis dar stringa, komentuoja „Invega“ rinkodaros vadovė Asta Slapšienė.

Planuojama, kad nuomos mokesčio kompensavimo priemonė tęsis iki šių metų gruodžio. Kaip viešai skelbiama, iki rugpjūčio numatoma panaudoti 15,2 mln. Eur. Kyla klausimas, ar per penkis mėnesius „Invega“ verslams suspės išdalinti likusią paramą – 85 mln. Eur. Visgi „Invegos“ atstovė tikina, kad likus nepanaudotoms lėšoms jos bus perskirstytos kitoms priemonėms.

„Planuojama panaudoti suma suplanuota pagal šiuo metu „Invega“ nuomos kompensavimo sistemoje esančią informaciją apie visas rengiamų paraiškų planuojamas pateikti sąskaitas. Bendras priemonės biudžetas yra indikatyvus, todėl jeigu nebus pakankamai paraiškų, nebus panaudotos ir lėšos.

Reaguodama į besikeičiančią situaciją ir skirtingų teikiamų paslaugų poreikį „Invega“ nuolat lanksčiai reaguoja į situaciją ir apie tai informuoja Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri nusprendžia dėl priemonių sąlygų keitimo. Taigi, atsižvelgus į situaciją, neatmetama galimybė, kad nepanaudotos lėšos bus perskirstytos kitoms priemonėms“, – komentuoja A. Slapšienė.

Pašnekovė pažymi, kad paraiškos dėl nuomos kompensavimo atmetamos dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai pasitaiko šios: nuomojamos patalpos iš tų pačių akcininkų kontroliuojančios įmonės, t. y. iš savęs, o to neleidžia aprašas; nors klientas deklaruoja, tačiau Registrų centre nėra užregistruotos nuomos sutarties ar VMI nėra registruota tokių sąskaitų faktūrų; nuomos sutartys sudarytos po karantino paskelbimo ir kt.

Ji taip pat priduria, kad paprastai kreipiantis dėl nuomos mokesčio kompensacijų pagalba įmones gali pasiekti per 30 dienų.

Paskolų priemonės įgavo pagreitį

Tuo metu kita „Invegos“ priemonė – „paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ veiks iki liepos 31 d. Priemonei skirta visa 200 mln. Eur suma yra paskirstyta finansų tarpininkams. Pagalbą pagal šią priemonę jau gavo 2987 įmonės.

Šiuo metu, pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“, pasirašytų sutarčių bei suplanuota išmokėjimų suma siekia 172 mln. Eur.

„Paraiškos vertinamos bei finansavimo sutartys yra pasirašomos nuolat, todėl planuojame, jog priemonei numatyta lėšų suma bus pilnai išmokėta“, – pažymi „Invegos“ atstovė.

Efektyviausia priemonė – subsidijos mikroįmonėms

Atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytus kriterijus VMI sudarė sąrašą mikroįmonių, kurias asmeniškai pakvietė teikti paraišką subsidijai gauti. Iš viso VMI jau išsiuntė apie 40,3 tūkst. kvietimų mikroįmonėms pateikti paraišką subsidijai gauti. Daugiau nei 33,7 tūkst. mikroįmonių paraišką jau pateikė.

VMI yra perdavusi apie 33,3 tūkst. įmonių paraiškas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai beveik 89,2 mln. eurų subsidijų gauti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija viešai skelbia sąrašą mikroįmonių, kurioms yra pervesta subsidija bei jos dydis. Sąrašas atliekant pavedimus nuolat atnaujinamas. Jis yra skelbiamas čia.

VMI Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis pažymi, kad įmonėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus subsidijai gauti ir gavo kvietimą teikti paraišką bei ją pateikė, paskirta subsidija į paraiškoje nurodytą sąskaitą įprastai pervedama per dvi-tris darbo dienas.

Kvietimai mikroįmonėms, atitinkančioms kriterijus subsidijai gauti numatyta siųsti iki gruodžio 1 d., arba kol bus paskirstyta visa numatyta 100 mln. eurų subsidijoms suma.

Anot VMI, mikroįmonės, galinčios gauti subsidiją, yra vertinamos vadovaujantis šiais kriterijais:

• š. m. mėnesio 1 d. įmonėje dirbo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai;

• įmonė yra įtraukta į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus;

• įmonė 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės ir valstybės biudžetus;

• įmonė nėra bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama.

Įmonėms nereikia pačioms vertinti savo atitikinimo nustatytiems kriterijams ar ieškoti paraiškos formos, tai VMI padarė už jas. Kvietime įmonėms pateikta nuoroda į paraiškos formą subsidijai gauti, kurią tereikia pateikti per „Mano VMI“.

Gavusi įmonės paraišką VMI, pagal LVPA pateiktą informaciją dėl skirtinos jai priklausančios subsidijos sumos, pateikia informaciją Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pastarajai priėmus teigiamą sprendimą dėl subsidijos skyrimo, įmonei skirtas subsidijos lėšas perveda Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

Kaip apskaičiuojamas subsidijos dydis?

Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:

• jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, skiriama minimali 500 eurų subsidija;
• jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
• jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.