200 įmonių apdraudė apie 38 tūkst. darbuotojų nuo COVID-19

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pažymi, kad kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujojo koronaviruso pandemiją, kuri šiuo metu vis dar nėra atšaukta.

Pandemija – tai toks ligos proveržis, kai liga tuo pačiu metu sparčiai plinta tarp žmonių skirtinguose žemynuose ir skirtingose vietovėse. Įprastai pasaulinėje draudimo praktikoje pandemijos rizika yra priskiriama prie force majeure situacijos ir nedraudžiamųjų įvykių. Absoliuti dauguma draudimo bendrovių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje šios rizikos neprisiima“, – sako A. Romanovskis.

Anot jo, pirmiausia tai yra susiję su tuo, jog draudimo bendrovės negali tinkamai įvertinti galimo žalos dydžio dėl ypač spartaus ligos plitimo ir itin plačios geografijos. Pandemijos atveju ligos plitimas yra sunkiai apskaičiuojamas, todėl neįmanoma prognozuoti rizikos masto.

„Vis dėlto matydamos klientų susidomėjimą ir suprasdamos jų poreikį jaustis saugiai šiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis draudimo bendrovės Lietuvoje bando vertinti pandeminę riziką ir pasiūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

Kol kas tai yra labiau bandomieji projektai, pasižymintys ribota trukme arba apimtimi, nes COVID-19 rizika yra visiškai nauja, ir šiandien labai sunku arba neįmanoma tiksliai jos įvertinti“, – komentuoja Draudikų asociacijos vadovas ir priduria, kad šiuo metu darbuotojų draudimo nuo COVID-19 riziką į savo savanoriško sveikatos draudimo produktų sąrašą yra įtraukusios ir ją siūlo 3 Lietuvos draudimo bendrovės.

Pašnekovas pažymi, kad siekdamos valdyti rizikas draudžiant įmonių darbuotojus nuo COVID-19 draudimo bendrovės taiko sumų draudimo sistemą. Tai reiškia, kad su klientu susitariama dėl konkrečios fiksuotos išmokos, kuri bus mokama darbuotojui susirgus COVID-19.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad ši draudimo paslauga nėra atskiras produktas. Ji siūloma su savanoriško sveikatos draudimo paketu, kuris skirtas įmonėms, besirūpinančioms savo darbuotojų sveikata.

„Pastebėjome, kad poreikis apdrausti savo darbuotojus nuo COVID-19 tapo itin aktualus, prasidėjus karantinui. Šiuo laikotarpiu draudimo bendrovės sulaukė daug įmonių užklausų dėl to, ar tokia draudimo paslauga yra siūloma, kokiomis sąlygomis galima apsidrausti, ir pan. Atšaukus karantiną, darbuotojų draudimo nuo COVID-19 poreikis ir užklausų kiekis atslūgo“, – įžvalgomis dalijasi A. Romanovskis.

Anot jo, per visą laikotarpį nuo karantino pradžios šį draudimą įsigijo apie 200 įmonių ir buvo apdrausta apie 38 tūkst. darbuotojų.

Pagal susidomėjimą šiuo produktu Lietuvos draudimo bendrovės pastebi, kad jis aktualiausias, kai įmonės specifika neleidžia organizuoti darbo nuotoliniu būdu ir darbuotojai kasdien eina į darbą, ypač tada, kai kontaktuoja su klientais.

Dažniausiai draudimu nuo COVID-19 rūpinasi darbdaviai, kurių sferos laukas apima gamybą, logistiką, transportą, statybas bei prekybą. Draudikai sulaukia užklausų ir iš apsaugos, informacinių technologijų, veterinarijos bei žemės ūkio paslaugas teikiančių įmonių.

Dėl per didelės rizikos paslaugos nebesiūlo

Anot „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktoriaus Simono Lisausko, „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudamas su „Aon Baltic“, COVID draudimą siūlė ribotą laiką, šiuo metu tokia paslauga nebesiūloma. Tai buvo bandomasis pasiūlymas įmonėms apdrausti darbuotojus.

„COVID-19 draudimas buvo sukurtas pagal tarptautinę „Aon Baltic“ praktiką, tokios rizikos draudimo koncepcija – iš Italijos rinkos, o „Lietuvos draudimas“ padėjo pritaikyti produktą mūsų šalies rinkai. Produkto pasiūlos ribotą laiką nulėmė tai, kad COVID plitimas yra pripažintas pandemija. Tai reiškia, kad rizika – neprognozuojama, o plitimas sunkiai apskaičiuojamas“, – komentuoja S. Lisauskas.

Pašnekovas pažymi, kad koronaviruso rizika yra visiškai nauja, todėl kol kas labai sunku arba neįmanoma jos įvertinti. Taigi, ar bus atnaujinti tokie draudimo pasiūlymai, o gal bus sukurtas nuolatinis produktas, apimantis COVID riziką, bus galima atsakyti ateityje, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak S. Lisausko, nuo karantino pradžios iš viso šiuo draudimu įmonės apdraudė daugiau nei 36 tūkst. darbuotojų, draudimą įsigijo apie 150 skirtingo dydžio įmonių – nuo keliasdešimties iki dešimčių tūkstančių darbuotojų.

„Iš susidomėjimo šiuo produktu galime spręsti, kad jis aktualus tada, kai įmonės specifika neleidžia organizuoti darbo nuotoliniu būdu ir darbuotojai kasdien eina į darbą“, – sako jis.

Lietuvos draudimas
Foto: Bendrovės nuotr.

Nedraudžiami vyresni nei 60 metų ir gydymo įstaigų darbuotojai

„Lietuvos draudimas“ nedetalizavo draudimo nuo COVID-19 sąlygų, mat šiuo metu pasiūlymas nebegalioja.

Anksčiau įmonės išplatintame pranešime buvo teigiama, kad paslaugos galiojimo laikotarpis – pusė metų, o draudimo paketai sudaryti iš dviejų dalių – išmokų už dienas, praleistas ligoninėje, ir vienkartinės išmokos, pasibaigus hospitalizacijai.

Darbuotojui susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje, mokama fiksuota draudimo išmoka, taip pat ligonpinigiai. Priklausomai nuo pasirinkto paketo, Lietuvoje apdraustasis gali gauti išmoką, siekiančią iki 4 tūkst. eurų. Įmonės gali pasirinkti tris skirtingus šio draudimo variantus, paslaugos kaina vienam darbuotojui svyruoja nuo 6 iki 18 eurų, rašoma pranešime.

Draudimo bendrovės siūlytas draudimas turėjo ir tam tikrų išlygų. Pavyzdžiui, nuo COVID-19 buvo draudžiami tik darbuotojai iki 60 metų, o šis pasiūlymas negaliojo gydymo įstaigoms.

Draudimu labiausiai domisi smulkios ir vidutinės šalies įmonės

Dar viena draudimo bendrovė, siūlanti darbuotojų draudimą nuo COVID-19, – Compensa Vienna Insurance. Įmonės paslauga pasinaudojo 39 įmonės, apdraudusios apie 500 darbuotojų.

Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos valdymo departamento vadovas Linas Laugalis sako, kad klientai ėmė teirautis draudimo, kuris suteiktų finansinę pagalbą sunkiai susirgus COVID-19 liga, galimybėmis, vos tik jai pradėjus plisti pasaulyje.

„Įvertinę situaciją nuo gegužės mėnesio siūlome galimybę verslo įmonėms nuo šios ligos apdrausti savo darbuotojus. Įmonės gali sudaryti metines draudimo sutartis ir pasirinkti joms priimtiniausią draudimo variantą iš trijų skirtingų – draudimo išmoka yra fiksuota ir priklausomai nuo pasirinkto įmokos dydžio siekia 500, 1000 ar 1500 eurų“, – pažymi L. Laugalis.

Draudimo apsauga įsigalioja praėjus 14 dienų po sutarties pasirašymo. Išmoka mokama draudžiamojo įvykio atveju, t. y. jei apdraustasis suserga ir yra hospitalizuojamas gydymo įstaigoje. Apdraustasis išmoką gauna ir tuo atveju, jei hospitalizacija truko vieną dieną, o jai gauti tereikia pateikti diagnozę ir hospitalizacijos faktą patvirtinančius dokumentus, vardija pašnekovas.

„Kalbamės ir konsultuojame visus esamus ir potencialius klientus, besidominčius šia paslauga. Riziką įvertiname, priklausomai nuo draudžiamų darbuotojų sveikatos būklės ir galimybės užsikrėsti.

Kaip rodo mūsų patirtis, galimybe apdrausti darbuotojus nuo COVID-19 ligos labiausiai domisi smulkiosios ir vidutinės šalies įmonės, veikiančios skirtinguose sektoriuose: apsaugos, informacinių technologijų, prekybos, statybos, veterinarijos paslaugų, žemės ūkio ir kituose“, – dėsto „Compensos“ atstovas.

Pašnekovas priduria, kad ir gyventojai turi galimybę savarankiškai apsidrausti nuo COVID-19.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Lietuvos geležinkeliai apdraudė 9 tūkst. darbuotojų, vyresnius draudžia savo iniciatyva

Daugiau kaip 9 tūkst. darbuotojų nuo koronaviruso apdraudė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Bendrovės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis pasakoja, kad šiuo draudimu LG aprūpina ir naujus darbuotojus, o vyresnius nei 65 metų amžiaus įmonė apdraudė savo iniciatyva – LTG lėšomis jiems esą suteiktos identiškos garantijos.

„Draudimo bendrovė neapdraudė darbuotojų, kurie sutarties sudarymo dieną buvo vyresni nei 65 metų ir 10 mėnesių. Todėl draudžiamojo įvykio atveju analogiškas sąlygas ir išmokas tokiems darbuotojams garantuojame mes. Esame lygių galimybių darbdavys, tad tokiomis situacijomis darome viską, kad visi LTG grupės darbuotojai gautų vienodą dėmesį“, – pažymi T. Digaitis.

Pagal draudimo sąlygas, išmokos dydis už vieną dieną, praleistą ligoninėje, siekia 30 Eur. Taip pat pasibaigus hospitalizacijai išmokama vienkartinė 1000 Eur išmoka. Tas pačias sąlygas darbdavys išmokėtų ir vyresniems LTG komandos nariams.

Anot pašnekovo, darbuotojų draudimas nuo COVID-19 galioja iki spalio 16 dienos. Artėjant šiai dienai bendrovė esą spręs, ar draudimą pratęsti. Kaip sako, tai priklausys nuo pandemijos situacijos pasaulyje ir Lietuvoje bei specialistų patarimų.

„Dar iki paskelbiant oficialų karantiną šalyje, priėmėme sprendimą visomis išgalėmis pasirūpinti darbuotojais. Siekiame, jog didžiulio neapibrėžtumo periodu mūsų žmonės būtų ramūs bent jau darbo tema“, – tikina T. Digaitis.

Be šio draudimo, LTG savo darbuotojams siūlo galimybę dirbti iš namų: „Daugumą korporatyvinių profesijų specialistų išsiuntėme dirbti iš namų – tokių žmonių LTG organizacijoje yra apie 1700. Visi jie iki šiol dirba iš namų, tik sudarėme sąlygas tiems, kuriems nepavyksta rasti ramios aplinkos, dirbti įprastuose biuruose“, – sako LTG atstovas.

Draudimo nuo koronaviruso ėmėsi ir prekybos tinklai. Pavyzdžiui, didžiausias šalies darbdavys prekybos tinklas „Maxima“ balandį pranešė, kad pusmečiui apdraudžia beveik 14 tūkst. savo darbuotojų nuo koronaviruso. Susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje išmokas gautų dabartiniai bei naujai „Maximoje“ įsidarbinsiantys asmenys.

„Maximos“ įsigytas draudimo paketas numato, kad darbuotojui susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje bus mokama fiksuota išmoka, taip pat ligonpinigiai. Maksimali draudimo išmoka gali siekti 1,5 tūkst. eurų.

Žada vyresnių bėdoje nepalikti

Siuntų bendrovė „Venipak Lietuva“ taip pat apdraudė visus savo ir antrinės įmonės „VP service“ darbuotojus. Iš viso – 434 asmenis.

Kaip sako kurjerių paslaugas teikiančios įmonės „Venipak Lietuva“ rinkodaros vadovė Asta Raudonienė, draudimas galioja 6 mėn. nuo draudimo pradžios. Ji pažymi, kad rudenį draudimas dar galios.

„Mūsų darbuotojai, ypač kurjeriai, buvo tie žmonės, kurie viso karantino metu dirbo „fronto linijoje“ be poilsio ir rizikavo savo sveikata, kad siuntos pasiektų gavėjus. Tad šis draudimas buvo natūralus sprendimas, reaguojant į tuometinę ir vis dar esamą situaciją, o kartu norėjome parodyti esamiems ir būsimiems savo darbuotojams, kad mums rūpi kiekvienas iš jų, ir esame pasirengę investuoti tiek į jų įgūdžius, tiek į sveikatą“, – komentuoja A. Raudonienė.

„Venipak“ įsigytas draudimo paketas numato, kad darbuotojui susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje bus mokama fiksuota išmoka, kuri Lietuvoje sieks iki 2000 eurų, o Latvijoje – iki 1300 eurų.

Komentuodama išlygą, kad nedraudžiami darbuotojai, vyresni nei 60 metų, ji tikina, kad tokių darbuotojų įmonėje dirba nedaug, tad bėdoje jų esą niekas nepaliks.

„Šis konkretus specialiai COVID-19 draudimas apibrėžia draudžiamųjų amžių, tad darbuotojai, kuriems daugiau nei 60 metų, nebuvo apdrausti. Tokių turime tik dešimt, tad, jiems susirgus, bėdoje nepaliksime“, – pabrėžia bendrovės atstovė.

Bankas
Foto: Shutterstock

Draudimas galioja iki rudens vidurio

Citadele“ bankas taip pat pasirūpino savo darbuotojais – apdraudė 1100 darbuotojų Baltijos šalyse.

„Karantino metu apie 90 procentų „Citadele“ banko darbuotojų visose Baltijos šalyse dirbo nuotoliniu būdu, tačiau kai kurie iš jų ir toliau teikė paslaugas tiesiogiai, nes turime užtikrinti nenutrūkstamą finansinių paslaugų teikimą klientams“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.

Sveikatos draudimas padengs gydymo stacionare išlaidas nuo šeštos dienos, taip pat intensyviosios priežiūros išlaidas. Šis specialusis draudimas papildo įvairių darbuotojams jau teikiamų mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, pasakoja banko vadovas.

„Draudimas galioja iki spalio 23 d., tačiau vėliau svarstysime dėl pratęsimo, jeigu bus toks poreikis“, – priduria jis.

„Draudžiame darbuotojus iki 65 metų, nes tai yra susiję su draudimo kompanijos sąlygomis. Be to, kad pasirūpintume šio amžiaus darbuotojų saugumu, užtikriname sąlygas dirbti iš namų“, – tikina V. Gurskas.