„Lietuva nėra tarp labiausiai nukentėjusių valstybių ir staiga gauna tokias pinigų sumas, kurias nežino, kaip reikės greitai įsisavinti. Mes ir iš praėjusių periodų vos spėdavome tuos pinigus sėkmingai įsisavinti“, – teigia jis.
Pozicijos vis dar išsiskiria
Pasak Lietuvos ambasadorės Europos Sąjungoje (ES) Jovitos Neliupšienės šalys narės dėl septynmečio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo po pandemijos plano turėtų susitarti dar šį mėnesį, tačiau kai kurios pozicijos kol kas išsiskiria.
„Ar lengva padalinti? Atrodo, daug pinigų – susitarti lengviau. Tikrai ne. Jeigu mes manome, kad pirminis Komisijos pasiūlymas dėl sumos ir proporcijų galbūt nebuvo toks blogas, yra šalių, kurios mano, kad reikia tikrai mažinti dabartines ambicijas“, – sako ji.
„Kita vertus, reikia turėti omeny, kad krizė yra dabar ir susitarti reikia greitai“, – priduria ambasadorė.
Pasak N. Mačiulio, jei susitarti artimiausiu metu nepavyks, labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios šalys turės kentėti dar kone metus. Ir nors Lietuva nėra tarp šių šalių, tokia padėtis jai taip pat nebūtų palanki.
„Viena silpniausių Lietuvos ekonomikos vietų dabar yra eksportas ir eksporto potencialas tose rinkose, kurios labiausiai pažeistos. Jei Vokietijai pavyks susitarti dėl paramos, reiškia, ten greičiau atsigaus rinkos, ir tai bus gerai Lietuvos eksportuotojams. Didžioji Lietuvos ekonomikos dalis ir priklauso nuo eksporto potencialo“, – aiškina ekonomistas.
Lietuvai pinigų – per daug?
2021–2027 metų ES biudžete grynoji parama Lietuvai sumažės beveik ketvirtadaliu, tačiau pridėjus papildomus milijardus iš pandemijos gelbėjimo fondo, valstybės gaunama bendra paramos suma išliks gana solidi.
„Biudžete skiriamos lėšos grynoji parama sumažėja beveik ketvirtadaliu. Bet jeigu dar įvertintume tai, ką Lietuva gaus iš pandemijos gelbėjimo fondo – papildomus daugiau nei 6 mlrd. eurų, tai parama iš ES sekančiam periodui vos ne padvigubėja. Tai milžiniška suma“, – sako N. Mačiulis.
„Lietuva nėra tarp labiausiai nukentėjusių valstybių nei humanitarine, nei ekonomine prasme, ir štai staiga gauna tokias pinigų sumas, kurias nežino, kaip reikės taip greitai įsisavinti. Nes mes ir iš praėjusių periodų vos spėdavome tuos pinigus sėkmingai“, – mano ekonomistas.
Jo teigimu, reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kaip paramą panaudoti taip, kad ši sukurtų ilgalaikę naudą: „Kai tokiu greičiu tokias milžiniškas sumas bandoma išleisti, tai yra tiesiog pinigų išleidimas. Lietuvai iš tiesų tiek nereikia. Manau, didelė dalis paramos eis pro šalį – tuos pinigus tiesiog reikės išleisti, nes ES juos duoda, bet aš turiu labai didelių abejonių, ar bus pasiekti ilgalaikiai tikslai.“
„Idealiu atveju tos lėšos sukurtų ilgalaikį potencialą, paskatintų privataus sektoriaus investicijas, darbo vietų kūrimą, produktyvumo augimą, artėjimą pragyvenimo lygio link ES. Jeigu tiesiog greitai tinkuojame sienas senų pastatų nenaudojamų, keičiame vamzdžius, investuojame į griūvančią infrastruktūrą, tai jokio ilgalaikio potencialo tai nesukuria“, – laidoje „Delfi diena“ sakė N. Mačiulis.
Jis kritikuoja ir tai, kad didelė dalis ES lėšų nukreiptos žemės ūkiui finansuoti. Pasak ekonomisto, prioritetai turėtų būti visai kiti – pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, atsinaujinančios žaliosios ekonomikos vystymas ir pan.
„Tie prioritetai pamažu keičiasi, bet išmokos nelabai nuo mūsų priklauso. Nors dažnai politikai sako, kad mes einame daugiau išsiderėsime, reikia pripažinti, kad mes esame labai maža valstybė ir mūsų derybinė galia yra labai maža. Procesai, kurie vyksta Briuselyje, yra lemiami didžiųjų valstybių“, – pabrėžia ekonomistas.
Išmokos ūkininkams – vienos mažiausių ES
J. Neliupšienė atkreipia dėmesį, kad vienas iš Lietuvos interesų yra tas, kad būtų suvienodintos išmokos ūkininkams – šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna vienas mažiausių išmokų ES.
„Lietuvos ūkininkams skiriamos išmokos šiuo metu yra mažiausios, tai yra buvusių derybų pasekmė. Toks buvo vertinimas, įtraukiant įvairiausius tuo metu, kai stojome į ES, kriterijus. Aišku, norėtųsi, kad būtų tos sąlygos suvienodintos, nes kalbame apie bendrą rinką – ūkininkai prekiauja bendroje rinkoje“, – sako ambasadorė.
Tuo tarpu N. Mačiulis ragina daugiau dėmesio kreipti į tas sritis, kuriose Lietuva galėtų būti konkurencinga tiek ES, tiek visame pasaulyje.
„Man norėtųsi, kad dėmesys būtų nukreipiamas į tai, kaip transformuosis Lietuvos ekonomika, kaip išeisime iš šios krizės – ar sustiprinsime kažkokius sektorius, kuriais galėtume konkuruoti ES ar visame pasaulyje. Misterijos paruoštame ekonomikos DNR plane numatytas biotechnologijų investicijų skatinimas, ekspertų vystymas“, – aiškina ekonomistas.
„Yra labai daug sričių, kur mums ES lėšos reikalingos – jos padeda mažinti socialinę, regioninę atskirti, artėti pagal pragyvenimo lygį prie ES vidurkio, mes be tų pinigų tą darytume daug lėčiau, tačiau reikia nepamiršti, kad dalis lėšų įdarbinama neefektyviai ir neskaidriai ir net jei parama sumažėtų, padidinus jos efektyvumą padidinus galima būtų to net nepajausti“, – įsitikinęs jis.
