Ne vienas Klaipėdoje įkurtos apgyvendinimo įstaigos atstovas sako, kad kelti kainų negali: tautiečiai nelinkę per daug išlaidauti.
Darbą ir pramogas derinantiems Klaipėdos svečiams bendradarbystės erdvėje įsikurti kviečianti „Light House“ projektų vadovė Gintarė Selenytė sako, kad pas juos apsistoję svečiai gali rintis ir miegamąsias kapsules, ir kambarius. Tiesą, jų nedaug, tačiau pastate yra bendra erdvė, įkurtos darbo vietos, virtuvėlė, jogos ir meditacijos kambarys.
„Ilgesniam laikui atvykę žmonės užsisako kambarius, nes taip patogiau. Vienai ar porai naktų dažnai renkasi miegamąsias kapsules. Yra spintelės daiktams saugoti, svečiai gali naudotis virtuvėle, kur visuomet yra nemokamos kavos ir arbatos, gali patys gamintis maistą. Pastate yra ir kavinė, sporto klubas. Patogu, kad šalia pastato yra ir „CityBee“ aikštelė, tad visada galima rasti transportą, o iki jūros taip pat netoli“, – vardija G. Selenytė.
Anot pašnekovės, nakvynės kainos skiriasi nuo trukmės – ilgiau apsistoję svečiai gauna nuolaidų. Mažiausiai para čia kainuoja 20 eurų – tokia miegamosios kapsulės nuomos kaina. Trys esantys didesni kambariai kainuoja gerokai brangiau, tačiau, anot G. Selenytės, užimtumas tikrai nemažas.
Įsikurti Klaipėdos širdyje esančiuose viešbučiuose norintys svečiai nakvynę gali rasti maždaug nuo 30 eurų. Jei norisi vaizdo į marias, tuomet teks pridėti dar apie 40 ar net 100 eurų. O jei norisi prabangos, teks pakloti ir per 200 eurų. Tiesa, beveik pasitelkus derybų meną, kainą galima sumažinti, mat ilgesniam laikui laukiantys svečių paslaugų teikėjai yra lankstūs.
Viešbučiui „National“ vadovaujantis Jonas Petkevičius sako, kad užsienio turistų labai trūksta. Dalis lietuvių taip pat rezervuojasi prabangesnius apartamentus, visgi karantino laikotarpiu viešbutyje svečių visai nebuvo, tad jau dabar aiškus šių metų rezultatas.
„Dirbame pagal visas valstybės nustatytas rekomendacijas, laikomės atstumo, turime pertvarą registratūroje, informuojame žmones, kur kreiptis, jei kiltų įtarimų dėl susirgimo. Kol kas, ačiū dievui, neteko to daryti. Mes atsidarėme maždaug prieš mėnesį. Įprastai Klaipėdoje sezonas, skirtingi nei Palangoje ar Neringoje, trunka pusę metų. Tad metų rezultatas jau aiškus – šiemet nebūsime pelningi. Mūsų pagrindiniai klientai buvo užsienio turistai, atvykdavo amerikiečių, norvegų, vokiečių. Dabar jų beveik nėra“, – neslepia J. Petkevičius ir priduria, kad, jei kils dar viena banga, daugelis verslų turės rimtai skaičiuoti, ar ją atlaikys.
„Ararat“ viešbučio ir restorano rinkodaros ir pardavimo vadybininkas Pogos Kazarian teigia, kad karantinas padiktavo savo kryptį, – firminius patiekalus per karantiną žmonėms pasiūlyta pristatyti į namus.
„Mes esame kitokie nei didieji viešbučiai. Per karantiną viešbutis nedirbo, o restoranas nebuvo uždarytas. Birželio mėnuo restorane šiais metais buvo toks pat, kaip ir pernai. Viešbutyje labai pajutome, kad nėra tiek užsieniečių. Mums ir penki laisvi kambariai jau yra daug. Matysime, kaip bus toliau. Kol kas nuostolių neskaičiuojame, nors aišku, kad jų bus“, – sako P. Kazarian.
Poilsiautojai: kavinėse nėra pigu
Maždaug 10–30 eurų parai už patalpų nuomą galintys skiri lietuviai neretai naudojasi ir nedidelių viešbučių-butų paslaugomis. Klaipėdoje sutikta poilsiautojų pora sako, kad jiems svarbu patiems gaminti maistą, mat jie turi ribotą išlaidų biudžetą.
„Turbūt daug kam po karantino tenka labiau skaičiuoti, kiek kainuos atostogos. Planai pakeliauti po užsienį kol kas atidėti, gal į Latviją ar Lenkiją dar vasarą nuvažiuosim, bet visur ieškom buto, nes, kai galime pasigaminti maistą patys, daugiau lieka pramogoms. Kavinėse tikrai nėra pigu, be to, nesinori būti ten, kur renkasi daug žmonių. Mūsų pramogos – judėti ir kuo daugiau pamatyti. Graži mūsų Lietuva, visai nepykstam, kad planai nukeliauti į užsienį žlugo“, – atvirauja kaunietė Asta.
„Norėjome aplankyti draugus Londone, iš pradžių tik laikinai atidėjome kelionę, paskui jau atidėjome iki kada nors. Teks palaukti, tai keliaujame po Lietuvą pajūriu. Beje, man šis kraštas pažįstamas, mano tėvas iš Gargždų“, – pasakoja Ignas.
Kartu su juo į pajūrį atvykusi Aušra sako, kad jų keliones būtų galima dalyti pusiau: pusę atostogų praleisdavo Lietuvoje, pusę – užsienyje. Dabar tiesiog prisitaikė prie esamos situacijos ir neskuba niekur sprukti.
Sunkmetis pakoregavo kainas
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. Evalda Šiškauskienė sako karantino laikmečiu viešbučiams tekęs išbandymas toli gražu nesibaigė. Sunkmetis pakoregavo kainas ir klientų poreikius.
„Pajūrio viešbučiai nespinduliuoja optimizmu. Buvo susitikimas su atstovais, prognozės nelinksmos, bandysime prašyti valstybės pagalbos. Jei dar viena tokia banga – dauguma jų neišsilaikys. Didesni priversti mažinti kainas, tad dabar galima ir penkių žvaigždučių viešbutį rasti už trijų ar dviejų žvaigždučių kainą. Lietuviai mieliau renkasi prabangesnius, tad taip nukenčia mažesni. Tačiau kas viešbutis išsilaikytų, turi būti mažiausia 40 procentų užimtumas. Be to, kelis mėnesius teko visai nedirbti, nebėra užsienio turistų, kurie apsistodavo viešbučiuose, o tai jiems tikrai didelė problema“, – atvirauja E. Šiškauskienė.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako, kad svečių iš užsienio išties trūksta, tačiau lietuviai juda aktyviau.
„Dar sulaukiame turistų ir Estijos, Lenkijos, Latvijos, po truputį atvyksta iš Vokietijos, aišku, ne tokiais kiekiais. O lietuviai tapo aktyvesni, nori keliauti, jiems įdomu viskas – dviračiai, kanojos, irklentės, atvyksta tikrai daug šeimomis, tad domina viskas, kas skirta vaikams. Šiais metais žmonės keliauja po Lietuvą ir tik savaitgaliais, tad ieško, ką nuveikti. Manau, per Jūros šventę sulauksime dar daugiau žmonių, jau dabar teiraujasi, kokia bus programa. Tačiau šiais metais Jūros šventė bus kitokia – išskirstyti renginiai, koncertai, tad laukia atradimų džiaugsmas – daug trumpų pasirodymų. Tai – tarsi šventinis orientacinis žaidimas po miestą, mat programa, kelintą valandą koks renginys vyks, nebus skelbiama. Šventėje bus ir mugė, ir turizmo gatvė – turizmo centrai iš visos Lietuvos pristatys, ką galima nuveikti tiek likusią vasarą, tiek visus likusius metus“, – sako R. Savickienė.
Specialiai tautiečiams pritaikytos net kelios pažintinės ekskursijos, o aplankyti ir pažinti savo kraštą, anot R. Savickienės, tikrai ne visuomet brangu.
