Šalies įmonėms šiuo metu prieinamos kelios su EK suderintos priemonės, iš kurių, liepos 9 dienos duomenimis, aktyviausiai pasinaudota priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams/Apmokėtinų sąskaitų paskolos (ASAP)" (iš 200 mln. eurų panaudota apie 153 mln. eurų).
Priemonei „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ su EK suderintas biudžetas numato 110 mln. eurų, o panaudota 150 tūkst. eurų, tiesioginėms subsidijoms, skirtoms padengti smulkaus ir vidutinio verslo, besiverčiančio krovinių vežimo kelių transportu, paskolų palūkanas – 5 mln. eurų (panaudota 45,2 tūkst. eurų).
Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio kompensavimui skirta 101,5 mln. eurų (panaudota 5,7 mln. eurų), individualioms garantijoms ir palūkanoms bei garantinių įmokų kompensacijai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose – 59 mln. eurų (40,3 tūkst. eurų).
Dviem priemonėmis dar nepasinaudota, tai – laikina valstybės pagalba galvijų augintojams ir pieno gamintojams (numatyta 30,5 mln. eurų) ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojama programa „Kultūros ir meno organizacijų naujų produktų ir (ar) paslaugų kūrimas“ (numatyta 10 mln. eurų).
Konkurencijos taryba pažymi, kad pagalba nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms teikiama pagal specialų EK patvirtintą Laikinosios valstybės pagalbos priemonių komunikatą.
Komunikate numatyta 11 rūšių pagalba įmonėms, pavyzdžiui, tiesioginės dotacijos, subsidijos ir mokestinės lengvatos, taip pat paskolų garantijos, trumpalaikis eksporto kredito draudimas ir kitos priemonės.
ES valstybės pagalbos taisyklės nustato pareigą šalims narėms teikti valstybės pagalbą tik gavus EK pritarimą arba tam tikrais atvejais informavus Komisiją apie tokių priemonių buvimą.