Vis dėlto verslams sekėsi skirtingai. Vieni skaičiuoja padidėjusias įplaukas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kiti susiduria su sumažėjusiu klientų srautu. Šiuo metu daugelis senamiesčio barų ir kavinių grįžta į įprastas vėžes ir džiaugiasi galėdami vėl dirbti.

Lankytojai buvo pasiilgę

Žvejų gatvėje veikiančios smuklės „Faksas“ vadovas Gediminas Mustakimovas sakė, kad gegužė, nors ir su ribojimais, buvo sėkminga. Baro lankytojai pinigines atvėrė plačiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir pardavimai augo.

„Žmonės buvo išsiilgę normalaus gyvenimo ir leido sau daugiau išlaidauti negu įprastai šiuo laikotarpiu. Pirko daugiau, ir tai leido padidinti apyvartą. Padėjo ir valstybė, subsidijuodama prastovose esančių darbuotojų atlyginimus. Šis procesas vyko labai sklandžiai ir buvo labai faina, nes tai leido išlaikyti visus darbuotojus. Jei ne ši programa, būtų buvę blogiau“, – džiaugėsi „Fakso“ vadovas.

Valdžia stengiasi, bet ne iš peties

G. Mustakimovas kiek nusivylęs savivaldybės nelankstumu. Verslininkas siekė išplėsti aptarnavimo zoną ir pastatyti staliukus ant šalia baro esančios vejos. Taip efektyviau būtų laikomasi saugaus atstumo tarp baro lankytojų reikalavimo, bet leidimo negavo.

Be to, Klaipėdos miesto savivaldybė, anot pašnekovo, stokojo iniciatyvos iš esmės pagelbėti nuo koronaviruso apribojimų nukentėjusiam verslui. Pašnekovo nuomone, nieko, išskyrus žemės mokesčio rinkliavos panaikinimą, miesto valdžia verslui pasiūlyti nesugebėjo.

„Apmaudu, kad neleido ant žolės pastatyti staliukų. Galbūt kardinaliai būtų pasikeitęs kiemelio vaizdas, nes būtų atsiradęs apšvietimas, kitų papuošimų. Būčiau kvietęs sodinti ir prižiūrėti specialią veją. O jie, savivaldybės atstovai, man sako, kad 2011 m. nutarimu to daryti neleidžiama.

Miestas dabar nesurinko pinigų, už kuriuos būtų galėjęs ką nors gražaus nuveikti.

Žemės mokesčio rinkliavos panaikinimas man ir pažįstamiems barų savininkams didelės naudos nedavė. Geriau jau leistų barams ilgesnį laiką aptarnauti terasose ir prisiimti atsakomybę už triukšmą. Yra terasų, kurios netrukdo aplinkiniams gyventojams, tad galėtų dirbti per visą naktį. O dabar iki vidurnakčio visos turi ištuštėti“, – pasakojo G. Mustakimovas.

Grįžta į senas vėžes

Muzikos namams „Jazzpilis“ gegužės mėnuo buvo nuostolingas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, – sulaukta tik 30 proc. įprasto lankytojų srauto. Birželio mėnesio rezultatai sėkmingesni, o dabartinę situaciją klubo direktorė Lina Gedminienė vertina gerai.

Gegužę, anot direktorės, daug nuolatinių lankytojų dirbo iš namų arba buvo prastovose, dienos pietų atvykdavo mažiau žmonių nei įprastai. Taip pat prie sumažėjusio klientų srauto neigiamai prisidėjo Vyriausybės nutarimas riboti darbo laiką iki 23 val.

„Mūsų veiklą galima skirti į dvi dalis – dienos pietų pasiūlą bei gyvos muzikos pasirodymus vakarais. Sutapo, kad gegužės mėnuo mūsų veiklai buvo visiškai nepalankus. Tikiu, kad barai, labiau skirti jaunesnio amžiaus grupėms, gegužę skaičiavo didesnę apyvartą.

Jauni žmonės kitaip žiūrėjo į karantiną. Matyt, jie turi mažiau baimių, todėl užplūdo barus šiems pradėjus veikti.

Mūsų auditorija – vyresnio amžiaus. Tiesa, vėlesni rodikliai nuteikia teigiamai, ir tai džiugina“, – sakė L. Gedminienė.

Pandemija suteikė vertingų pamokų

Anot L. Gedminienės, koronaviruso sukelta krizė atvėrė akis – ekonominiai rodikliai prieš karantiną žadėjo pakilimą ir klestėjimą, todėl mažai kas kaupė rezervą ir daugiau investavo į plėtimąsi.

Kad ir kaip gerai sekasi ir geros atrodo ateities perspektyvos, pašnekovės teigimu, vis tiek reikia turėti nemažą rezervą. Nes valstybė nėra pajėgi padėti verslui.

„Valstybė padengia 90 proc. prastovoje buvusio darbuotojo atlyginimo, o likusius 10 proc. – darbdavys. Bet galiausiai išeina, kad dengia tik 50 proc., nes 40 proc. valstybė susigrąžina per darbo užmokesčio apmokestinimą. Kam buvo uždrausta du mėnesius dirbti ir neturėjo jokių pajamų, suko galvą, nes reikėjo kažkaip išgyventi. Kiti verslai bankrutavo“, – aiškino L. Gedminienė.

Muzikos namų direktorė pastebėjo, kad vidutinio amžiaus ir vyresni klientai atsargiau elgiasi po karantino ir labiau save saugo, rečiau kur nors eina didesnėmis kompanijomis. Dabar paprastai pasirodo iki 4 žmonių grupėse.

Taip pat pašnekovė atkreipė dėmesį į susitraukusį klientų pinigų krepšelį, nes dabar klientai klube palieka mažiau pinigų.

Tikisi vietinių turistų

Verslininkai teigia, jog dalis maitinimo įmonių neišgyveno ir turėjo užsidaryti, o likusieji susiduria su didele konkurencija, daugeliui tenka kautis dėl išlikimo.

„Jazzpilio“ direktorė L. Gedminienė viliasi, kad sumažėjusį užsienio turistų srautą kompensuos Lietuvoje atostogauti nusprendę tautiečiai.

„Karantinas suteikė progą sustoti ir pagalvoti, kas mes tokie, kodėl žmonės lankosi pas mus. Tai, kad grojame kokybišką gyvą muziką, yra kryptis, kuria eisime toliau, nes matome, kad žmonėms pas mus patinka ir jiems to reikia. Po karantino širdis dainavo susitikus su ištikimiausiais mūsų lankytojais“, – atviravo L. Gedminienė.

Baro „Leika“ vadovė Karolina Glazauskaitė džiaugiasi galėdama vykdyti veiklą bei skaičiuoti padidėjusią apyvartą. Pašnekovė sakė, kad iš pradžių, net gavus leidimą dirbti iki 22 val., baras neskubėjo atsidaryti.

Anot pašnekovės, karantino apribojimų švelninimas paskatino žmones aktyviau lankytis bare.

„Buvo liūdna, kai pagaliau atsidarėme, bet baro išsiilgusius klientus reikėjo anksti išprašyti lauk dėl apriboto darbo laiko. Ir šiaip buvo daug neaiškių situacijų, kai turėjau gilintis į įstatymus, konsultuotis su Viešosios tvarkos skyriumi bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Jiems taip pat trūko supratimo, kas ir kaip turi būti. Bet, svarbiausia, kad darbo laiko ribojimai atšaukti.

Kaip ir kiekvieną vasarą, pastebime klientų pagausėjimą, šiemet apyvarta net padidėjo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat sulaukiame daugiau nei įprastai lankytojų iš Latvijos ir Estijos“, – pasakojo K. Glazauskaitė.

Teigiamai nusiteikęs ir senamiesčio širdyje veikiančios kavinės „Senoji Hansa“ direktorius Ramūnas Pocevičius.

Verslininkas jaučia kruizinių laivų ir jais atvykstančių turistų stygių, bet priduria, kad viskas stojasi į senąsias vėžes.

Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė

„Trūksta kruizinių laivų, bet išgyvenome, nes turime mus mylinčių nuolatinių klientų, žmonės buvo išsiilgę laiko leidimo bare. Nemaniau, kad sulauksime padidėjusių lankytojų srautų. Tikrai nėra kuo skųstis, nes ir valstybė prisidėjo prie darbuotojų išlaikymo. Dėkoju jai, dėkoju besišypsantiems kaimynams. Džiaugiamės galėdami dirbti“, – apibendrino R. Pocevičius.

Prasčiau pandemiją sekasi išgyventi Kepėjų gatvėje veikiančiam Žvejų barui. Viena populiariausių protmūšių rengimo vieta buvęs baras sulaukia mažai klientų ir dirba tik 4 dienas per savaitę.

„Nieko gero kol kas. Dirbame 4 dienas per savaitę, nes šiokiadieniais žmonių mieste nėra. Naudojamės lengvatomis, bet nuo pat baro atidarymo pradžios matome sumažėjusį klientų srautą. Išlaikėme visus darbuotojus, tik vienas pareiškė norą išeiti pats“, – atviravo Žvejų baro vadovas Ramūnas Šermončius.

Terasos yra išsigelbėjimas

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė Aurelija Petkūnienė kritiška valdžios atžvilgiu.

„Susiduriama su vadinamuoju 25 kvadratinių metrų ribojimu siekiant ant valstybinės žemės pastatyti uždarą terasą. Tokiame plote karantino sąlygomis, norint išlaikyti saugius atstumus, vos du ar tris staliukus pastatysi. Mūsų orai permainingi – vieną dieną saulė šviečia, kitą dieną lyja. Barų verslui uždara terasa yra išsigelbėjimas. Klaipėdos miesto savivaldybė menkai sureagavo į susiklosčiusią situaciją. Žemės mokesčio rinkliavos panaikinimas yra viskas, ką miesto valdžia sugebėjo pasiūlyti“, – sakė A. Petkūnienė.

Pašnekovės teigimu, miestui reikia žmones suburiančių akcijų. Kiekvienas renginys bei iniciatyva yra svarbūs. Daugiausia žmonių srauto pritraukiančių akcijų vykdo kitos įstaigos, pavyzdžiui, viešųjų bibliotekų iniciatyvos.

Sieks trišalio bendradarbiavimo

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sakė, kad verslui, savivaldybei ir jos vadovaujamam centrui svarbu bendrai siekti tikslo.

„Mūsų centras kartu su savivaldybe ir senamiesčio verslu rengia veiksmų planą žmonėms pritraukti į Klaipėdą ir senamiestį. Dar reikia daug ką nuspręsti, bet priėjome prie bendro sprendimo vystyti komandinį darbą ir organizuoti daugiau mažesnio masto renginių skirtingoms žmonių grupėms.

Pandemija parodė, kad turistų srautas gali visiškai nutrūkti, todėl būtina atgaivinti miesto centrą čia pritraukiant žmones iš miegamųjų rajonų ir priemiesčių. Kai miestas gyvas vietinių gyventojų gausa, tada traukia ir kitus“, – kalbėjo R. Savickienė.

Leidimų išduota maždaug tiek pat

Rimantas Armonas, Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vyriausiasis specialistas:

„Siekiant padėti verslui lengviau išgyventi koronaviruso sukeltas pasekmes, šiemet viešojo maitinimo įmonės yra atleidžiamos nuo žemės mokesčio rinkliavos. Be to, norint praplėsti aptarnavimo plotą, pateikus baldų išdėstymo schemą, per vieną dvi dienas yra išduodamas leidimas veiklai išplėsti. Šiais metais išduota apie 110 leidimų viešojo maitinimo įmonių veikloms išplėsti, įskaitant privačias valdas. Šis skaičius žymiai nesikeičia kelerius metus.“