Artėjant po savaitės Briuselyje įvyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, Ch. Michelis penktadienį pateikė savo variantą, kai turėtų atrodyti ateinančių septynerių metų ES finansai.
„Mūsų atsigavimo tikslai gali būti apibendrinti trimis žodžiais: pirmasis – konvergencija, antrasis – atsparumas ir transformacija. Konkrečiai tai reiškia: COVID-19 žalos atitaisymas, mūsų ekonomikų reformavimas, visuomenių permodeliavimas“, – penktadienį Briuselyje kalbėjo Ch. Michelis.
Pasiūlymas sudarytas iš dviejų dalių – ES biudžeto ir Atsigavimo fondo. Pastarasis yra toks pat, kaip gegužės mėnesį pateikė Europos Komisija, t.y. 750 mlrd. eurų, iš kurių 250 mlrd. eurų bus paskolos ir 500 mlrd. eurų subsidijos valstybėms. Šiuos pinigus Komisija planuoja pasiskolinti iš rinkų, o grąžinti per 30 metų nuo 2027 m. pabaigos iš valstybių įmokų į ES biudžetą, mažinant išmokas tam tikroms sritims ir perimant teisę administruoti kai kuriuos mokesčius.
Anksčiau Komisijos pateikti dokumentai rodo, kad Lietuvai priskirta 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. Tai ženkliai daugiau nei latviams ir estams, bet 10 kartų mažiau nei Lenkijai.
Ch. Michelis taip pat pristatė DFP, kuris yra mažiausiai iš visų anksčiau pateiktų ir siekia 1,074 trln. eurų (anksčiau siūlyta 1,087 trln. eurų ir 1,135 trln. eurų). Tai neabejotinai yra reveransas taip vadinamam „taupiajam ketvertui“ (Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija), kuris priešiškai vertina milijardus Atsigavimo fonde bei dar vasarį blokavo Europos Vadovų Tarybą dėl DFP, nes jų nuomone, šis buvo per didelis.
Tuo metu Lietuva pasisako už didesnį biudžetą.
„Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio liko nepakitusi – daugiametė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – birželį teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pagal Ch. Michelio naująjį pasiūlymą Sanglaudos politikai siūloma 380 500 mln. eurų (t.y. 6750 mln. eurų mažiau nei 2014-2021 m.). Mažiau pinigų numatoma ir žemės ūkiui – 355 600 mln. eurų (44 008 mln. eurų mažiau nei 2014-2020 m.). Tiesa, papildomi pinigai į šias sritis numatomi iš Atsigavimo fondo.
Lietuva prieštaravo ir kitam Ch. Michelio reveransui, padarytam „taupiajam ketvertui“, – taip vadinamų permokų į ES biudžetą grąžinimui. Pagal Ch. Michelio pasiūlymą šiuo grąžinimu galės pasinaudoti Austrija ( 237 mlrd. eurų), Vokietija ( 3,671 mlrd. eurų), Nyderlandai ( 1,576 mlrd. eurų), Danija (197 mln. eurų) ir Švedija (798 mlrd. eurų).
Dar vienas Lietuvos reikalavimas – padidinti numatytą sumą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui irgi nebuvo išgirstas. Kaip ir anksčiau tam numatyta 490 mln. eurų (ES dalis sudarys 86 proc.), t.y. (t.y. tik 70 proc. to, ko prašė Lietuva). Europos Parlamentas dar ankstesnėje kadencijoje pritarė tam skirti 780 mln. eurų.
Ch. Michelio DFP pasiūlyme taip pat įtvirtintas daugelio Vakarų ES valstybių siektas įstatymo viršenybės principas, kuris numato, kad ES finansinė parama gali būti sustabdyta, jei valstybė narė nesilaiko įstatymo viršenybės principo. Tai tiesiogiai nukreipta prieš Lenkiją ir Vengriją, kurių vyriausybės konfliktuoja su Europos Komisija dėl tam tikrų esą nedemokratinių reformų (į sąrašą gali būti įtraukta ir Čekija, kurios premjero valdomoms įmonėms atiteko didelė dalis ES paramos).
„Mes kuriame inkarą, kuris pririš įstatymo viršenybę ir vertybes prie mūsų Europos projekto, todėl aš siūlau sustiprinti ryšį tarp finansavimo ir pagarbos valdymui bei įstatymo viršenybei“, – paaiškino Ch. Michelis.
Taigi Lietuvai gali kilti dilema – ar palaikyti šį principą, ar stoti į, tarkim, Lenkijos, su kuria pastaruoju metu palaikomi labai artimi santykiai, pusę.
Tiesa, Ch. Michelio pasiūlyme paminėtas Lietuvai svarbus „Rail Baltica“ projektas, kaip „skatinantis didesnę ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir prisidedantis prie konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos bei mažinantis klimato kaitą“. Konkrečios sumos, kurią planuojama skirti „Rail Baltica“ nenurodoma. Lietuva, Latvija ir ypač Estija, aktyviai siekia, kad 2021-2027 m. ES biudžete būtų numatyta 6 mlrd. eurų šiam projektui.
Taip pat Ch.Michelio pasiūlyme įtvirtinta, kad daug gyventojų praradusios šalys sulauks kompensacijos. Tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai turėtų gauti apie 180 mln. eurų.
Bendrai Lietuvai žadama apie 11 mlrd. eurų parama per DFP (tiesa, atmetus įmokas į ES biudžetą, lieka „į rankas“ per 7 mlrd. eurų) ir 6,3 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. Vis dėlto Atsigavimo fondas – tai laikinas, kelių metų projektas, o ES biudžetas – ilgalaikis ir jo mažinimas gali tapti precedentu svarstant ateinančias ES daugiametes finansines perspektyvas.
„Šiandien pateiktą ES daugiamečio biudžeto projektą pirmiausiai reikia atidžiai išanalizuoti – skaičiai nemėgsta skubos. Savaime suprantama, kad ES biudžeto projektas bus kitą savaitę įvyksiančios Europos Vadovų Tarybos derybų objektas, kur ir toliau kelsime Lietuvai aktualiausius klausimus, tame tarpe dėl sanglaudos ir tiesioginės paramos žemdirbiams didinimo“, – santūriai „Delfi“ komentavo Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.
Kitą penktadienį-šeštadienį (liepos 17-18 d.) Briuselyje susirinks visų ES valstybių vadovai, tarp jų ir prezidentas G. Nausėda, bei bandys sutarti dėl DFP bei Atsigavimo fondo. Derybos laukia sunkios, todėl randasi vis daugiau abejojančių, kad pavyks ir šį kartą pasiekti kompromisą.
