„Lietuvoje veikia apie 100 tūkstančių įmonių, kurios samdo bent vieną darbuotoją, – sako Lietuvos įmonių informacijos portalo CR.lt vadovas Saulius Žilinskas, – nuo kovo 16 d. iki birželio 16 d., kai Lietuvoje galiojo karantinas, savo vadovą pakeitė 2961 juridinis asmuo. Mažiausiai keitimų įvyko per karantino vidurį. Štai antroje balandžio pusėje savo pagrindinį vadybininką pakeitė 396 įmonės, o pirmoje gegužės pusėje – 400 įmonių. Švelnėjant suvaržymams vadovų keitimo procesas įsibėgėjo ir pirmoje birželio pusėje palietė jau 693 verslo subjektus. Regis, išsibaigė karantino nustekentų įmonių savininkų kantrybė, o gal ir patys įmonių vadovai nutarė padėti parkerį. Žinoma, negalima atmesti ir to, kad vadovai paliko įmonę, nes išėjo į pensiją ar susigundė geresniu kito darbdavio pasiūlymu.“
Pirmauja UAB-ai
Natūralu, kad daugiausiai pakeitusių vadovą buvo tarp uždarųjų akcinių bendrovių (2073) – jų Lietuvoje ir šiaip yra daugiausiai. Antroje vietoje atsidūrė dabar itin populiarios mažosios bendrijos (331). Tačiau toliau išsidėsčiusių juridinių asmenų tipai kiek netikėti. Trečioje vietoje pagal vadovų kaitą atsidūrė asociacijos (146), ketvirtoje – bendrijos (118), penktoje – viešosios įstaigos (103), o biudžetinės įstaigos liko šeštos (78). Tarp keitusių savo direktorių buvo ir labdaros ir paramos fondai (11), advokatų profesinės bendrijos (5) ir net viena politinė partija.
Įmonių, per karantiną pakeitusių savo „galvą“, rasime visuose Lietuvos rajonuose. Tiesa, Vilniuje, kur didžiausia verslo koncentracija, tokių keitėjų būta net 1349, o Birštono bei Rietavo savivaldybėse vos po vieną. Po Vilniaus į TOP10 susispietė Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestai. Netikėta, kad iškart po jų nesekė Panevėžys. Jame vadovą keitusių įmonių buvo mažiau nei Kauno ir Vilniaus rajonų, Alytaus, Marijampolės miestų bei Klaipėdos raj. savivaldybėse.
Nekantriausi „paslaugininkai“
Daugiausiai vadovų pasikeitimų per tris karantino mėnesius užfiksuota paslaugas teikiančiose įmonėse (1367). Antroje liko gamybininkai (407), nuo jų nedideliu skirtumu atsilieka prekybos sektoriaus atstovai (360).
Imant smulkesnes ūkio šakas, vadovas keitėsi įmonėse ir įstaigose, kurios veikia 69-iuose sektoriuose. Įdomu, kad daugiausiai vadovaujančių asmenų pasikeitė narystės organizacijose (225), nekilnojamojo turto operacijomis užsiimančiose įmonėse (189), pas didmenininkus (166), mažmenininkus (131), transporto sektoriaus atstovus (103), maitinimo (93), pastatų statybos (93) įmones. Labiausiai nuo karantino nukentėjusiame kelionių organizavimo sektoriuje pasikeitė 10, kūrybinėje, meninėje ir pramogų organizavimo veikloje – 19, apgyvendinimo veikloje – 9 vadovai.\
Darbuotojai ir rizika
Kaip rodo CR.lt analitikų atlikta analizė, tarp vadovą pakeitusių įmonių personalo visiškai neturėjo 932 įmonės. Daugiau kaip vienas darbuotojas dirbo 1407 įmonėse. Septyni atleisti vadovai vadovavo daugiau kaip 1000 darbuotojų.
Sodrai daugiau kaip 10 eurų skolingų įmonių būta ne tiek jau ir daug – tik 11,4 proc. Tiesa, būtina pastebėti, kad tokios skolos fiksuotos balandžio viduryje, nes Sodra nuo to laiko yra sustabdžiusi informacijos apie įsiskolinimus viešinimą. Tačiau net 56 proc. įmonių, kur vadovas keitėsi, pasižymėjo labai žemu kreditingumu, buvo nemokios ar net bankrotai . Vidutinį, žemesnį nei vidutinis ar žemą kreditingumą CR.lt ekspertai nustatė kone trečdaliui vadovą pakeitusių juridinių asmenų.
Įdomu direktorių pakeitusias įmones palyginti su Valstybinės mokesčių inspekcijos COVID-19 sąrašo dalyvėmis.
„Nors šiame sąraše šiuo metu per 50 tūkst. įrašų, per karantiną pakeitusių savo vadovą jame aptikome tik 726 arba 1,4 proc., – sako portalo CR.lt vadovas S.Žilinskas, – akivaizdu, kad vadovų kaitą labiau lėmė ne įmonės buvimas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 sąraše, o kitos problemos, kurias karantinas galbūt dar paaštrino.“
