„Yra konkretūs punktai, kurie mūsų netenkina, mes visuomet dėl to buvome nuoseklūs. Manau, kad tie punktai yra aiškūs ir pakankamai gerai žinomi. Visų pirma, reikalavimas reguliariai grąžinti vilkiką į registravimo šalį, kuris, mūsų nuomone, prieštarauja ir žaliojo kurso tikslams, nes tik padaugės papildomai tuščių važiavimų ir emisijų. Šis reikalavimas prieštarauja bendrosios rinkos principams – laisvei teikti transporto paslaugas. Jeigu mes norime vieningos rinkos ir kuo labiau integruotos visomis prasmėmis, tokių reikalavimų europinėje teisėje neturėtų būti“, – laidoje sako viceministras.

Tiesa, kaip sako viceministras, natūralu, kad vežėjai tikrai ieškos kitų šalių, kurios yra arčiau gamybinių centrų Europoje. Anot jo, geografinis faktorius šioje vietoje yra pats svarbiausias. „Sakyti taip, kad tas išsikėlimas yra prasidėjęs, nedrįsčiau. Aš kol kas negaliu pasakyti šiandien, kad yra masinis išsikėlimas, bet vežėjai tikrai žvalgosi. Tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.

Vilkikai Baltarusijos pasienyje

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė laidoje tikino, kad nesutinka su išsakyta viceministro nuomone dėl rinkos standartų. Pašnekovė sako, kad labiausiai trūksta tiesiog socialinio bendradarbiavimo.

„Pašnekovas ką tik pasakė, kad yra keičiami rinkos standartai. Aš pasakyčiau, kad nesutinku su tokia nuomone. Tiesiog tas pusiau vergovinis modelis, kuris yra Lietuvoje, socialinis modelis keičiamas europiniu modeliu. Eidama į rinkimus, aš akcentavau, kad man labai patinka dar 2019 metais priimtas Mobilumo paketas ir aš jį palaikau. Aš taip suprantu, kad Vyriausybės pozicija ir Lietuvos interesai gali nesutapti. Kaip žmonių išrinkta politikė aš visą laiką sakiau, kad socialiniai standartai Lietuvoje yra labai žemi ir jie turi būti sugrąžinti.

Kur ginčo esmė – mūsiškiai aiškina, kad lietuviai, kuriems lyg ir yra brangi Lietuva, visiškai ramiai reaguoja, kad jau daug metų Lietuvos vyrai vairuotojai išsikrausto į Prancūzija, Vokietiją ir dirba Prancūzijos firmose, retai matydami savo šeimas, o jų veiklas apie 80 proc. užima trečiųjų šalių žmonės. Labai žemi socialiniai standartai, daug visokių problemų. Man nemalonu girdėti, kad Vyriausybė nesako, kad mes, atstovaudami stambų vežėjų verslą, manome, jog turi būti taip ir taip. Ne, jie sako, kad tai yra Lietuvos interesas“, – laidoje kalbėjo A. Maldeikienė.

Parlamentarės teigimu, tos darbo vietos – vergovinės darbo vietos.

„Kad situacija blogėja, aš kategoriškai nesutikčiau. Situacija, kaip aš dar kartą kartojų, keisis. Lietuva, manys, kad mūsų interesas yra laimingesni Lietuvos piliečiai, tikrai turės daugiau šansų keistis. Bet ar norės – nėra aišku. Galbūt ir toliau plaus smegenis su šitomis sukuriamomis darbo vietomis.

Aušra Maldeikienė

Dar kartą kartoju, kad apie 80 proc. šio sektoriaus žmonių buvo įvežtiniai žmonės. Nieko tame blogo nematau, žinodama prastą Ukrainos ekonomikos padėtį, bet tos darbo vietos – vergovinės darbo vietos. Žmonės turi gerokai žemesnius socialinius standartus. Jie gyvena didele dalimi iš dirbtinai numažintų komandiruotpinigių. Kuo konkuruoja Lietuvos vežėjų verslas Europoje? Mažais atlyginimais“, – laidoje sako A. Maldeikienė.

Kalbant apie kainas, pašnekovės teigimu, turime mokėti daugiau už paslaugas, kad visi gyventume geriau.

„Atsakymas paprastas – jeigu Lietuvos žmonės nori, kad visi gyventų gerai, o ne tik „Girtekos“ vadovas, tada be abejo, kad vairuotojų atlyginimai turi būti adekvatūs ir mes turime visi kartu mokėti daugiau už paslaugas, kad visi kartu gautume daugiau. Kaip ekonomistė galiu pasakyti, kad pajamos sukuria pajamas“, – laidoje sakė A. Maldeikienė.

„Mūsų šalyje yra normalu, kad žmogus neturi apibrėžtų darbo valandų, mūsų šalyje normalu, kad jis neturi jokio laisvalaikio, darbo balanso ir taip toliau“, – laidos pabaigoje sako A. Maldeikienė.

Primename, kad daugiausia diskusijų kelia Mobilumo pakete numatytas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę. Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.

Premjeras Saulius Skvernelis BNS yra sakęs, kad naująsias taisykles, jei jos bus priimtos, Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštarauja dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, tačiau jų nepakako blokuoti sprendimą.

Pagal teisės aktus, kuriuos šių metų balandį jau priėmė ES Taryba, juos suderinusi su Europos Parlamentu, bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų.

Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos. Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.

ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, bus taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją. Anot Europos Parlamento, numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo darbo grafiko.