Apokalipsė ar tvarka?

EP trečiadienį vakare antruoju svarstymu formaliai patvirtino Mobilumo paketą: visi pasiūlyti pakeitimai buvo atmesti, todėl Mobilumo paketas automatiškai buvo patvirtintas. Jei pataisos būtų priimtos, teisės aktai turėtų būti svarstomi iš naujo ir kartotųsi visos procedūros.

Iš viso buvo pateikta net keliasdešimt pataisų. Norint, kad nors viena iš jų būtų buvusi patvirtinta, reikėjo absoliučios daugumos EP narių (ne mažiau kaip 353) balsų. Dauguma – apie 500 europarlamentarų balsavo prieš pataisas.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente beveik vieningai žadėjo palaikyti pataisas. Išsiskyrė tik vienintelė Aušra Maldeikienė, kuri ir anksčiau neslėpė skeptiško požiūrio į Lietuvos oficialią poziciją ir verslo įspėjimus, kad Mobilumo paketas neigiamai paveiks šalies vežėjus, o kartu ir visos Lietuvos ekonomiką.

Lietuva aktyviai bandė priešintis tam tikrom Mobilumo paketo nuostatoms. Šį klausimą Europos vadovų taryboje kėlė ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir diplomatai įvairiuose ES institucijose. Tarkim, praėjusią savaitę Lietuva inicijavo bendrą 18 ministrų iš 9 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kipru ir Malta) laišką EP nariams, skatinant taisyti Mobilumo paketą, nes jis esą prieštarauja ES bendrosios rinkos funkcionalumui ir aplinkosaugai. Toks 18 ministrų raštas sulaukė dėmesio Briuselio burbule, tačiau, kaip matome, iš balsavimo Europos Parlamente, neįtikino net kai kurių šalių-laiško autorių europarlamentarų.

Pasak šių teisės aktų priešininkų, laukia beveik apokalipsė – 25 proc. padaugės tuščių vilkikų keliuose, 10-14 proc. išaugs pervežimo kainos, 15-20 proc. susitrauks krovinių rinka.

Taigi netrukus Mobilumo paketas bus paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje, o po 20 dienų pradės įsigalioti pirmosios jo nuostatos.

Pasak šių teisės aktų priešininkų, laukia beveik apokalipsė – 25 proc. padaugės tuščių vilkikų keliuose, 10-14 proc. išaugs pervežimo kainos, 15-20 proc. susitrauks krovinių rinka. Esą šiemet Lietuvos vežėjų laukia nuo 9 iki 27 proc. veiklos apimčių kritimas, o tai sąlygos 1,3-2,7 proc. Lietuvos BVP mažėjimą, nes transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP.

Anot šalininkų, Mobilumo paketas įtvirtins vairuotojų socialines garantijas, įves tvarką logistikos rinkoje ir pažabos nesąžiningą konkurenciją, kuria pasinaudodami vežėjai iš ES Rytų perėmė didelę dalį Vakarų kolegų rinkos.

Poilsis namuose ir lovose jau netrukus?

Bet pradėkime nuo pradžių. Jau po keletos savaičių turėtų įsigalioti vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės. Jos numato, kad vežėjų įmonės turės sudaryti tvarkaraščius taip, kad vairuotojai galėtų reguliariai grįžti namo (bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo tvarkaraščio). Mobilumo priešininkai atkerta, o kodėl vairuotojas negali ilsėtis ten, kur nori, o turi privalomai grįžti namo.

Taip pat Mobilumo pakete numatyta, kad privalomas savaitinis poilsio laikotarpis nebegalės būti praleidžiamas sunkvežimio kabinoje. T.y. turi būti užtikrintas poilsis ne kabinoje po daugiau nei 45 valandų darbo, o jei poilsio laikas praleidžiamas ne namuose, įmonė turės apmokėti nakvynės išlaidas.

Anot šalininkų, Mobilumo paketas įtvirtins vairuotojų socialines garantijas, įves tvarką logistikos rinkoje ir pažabos nesąžiningą konkurenciją, kuria pasinaudodami vežėjai iš ES Rytų perėmė didelę dalį Vakarų kolegų rinkos.

Tai savaime didins logistikos įmonių kaštus (operacijų kaina išaugs mažiausiai 100 tūkst. eurų per metus). Tačiau, kaip atkreipia dėmesį Mobilumo paketo priešininkai, didžiausia bėda – nėra poilsio vairuotojams infrastruktūros. Šiuo metu trūksta net stovėjimo aikštelių greitkeliuose, kuriose vairuotojai privalo ilsėtis vairavę tam tikrą laiką, o ir esančios ne visada atitinka higienos sąlygų.

Mobilumo paketo šalininkai tikisi, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms rinka sureaguos ir patenkins išaugusią paklausą. Kai kurios didelės logistikos įmonės jau stato ar planuoja investuoti į poilsio vairuotojams infrastruktūrą. Priešininkai įsitikinę, kad buvo būtinas pereinamasis laikotarpis, nes dabar vairuotojai ir įmonės bus priverstos sukčiauti, kaip iki šiol vyksta su tachometrų parodymais.

Nebeliks skurdžios ES šalies pranašumo

Kitos Mobilumo paketo nuostatos, kaip kad vairuotojų komandiravimo, sunkvežimių grąžinimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo teisės akto paskelbimo, t.y. apie 2022 m.

Vairuotojų komandiravimo taisyklės, kurios taikomos kabotažui (transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo), taip pat bet kokiam tarptautiniam pervežimui, išskyrus dvišalį pervežimą ar tranzitą iš savo šalies bei į ją, reikalauja laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų. Paprastai tariant, Vokietijoje krovinius vežiojantiems lietuvių įmonės vairuotojams teks mokėti vokišką atlyginimą ir suteikti vietines socialines garantijas.

Mobilumo paketo priešininkai didelių pretenzijų šiai nuostatai neturi, nes viena iš priežasčių, kodėl Europos Komisija 2017 m. ėmėsi Mobilumo paketo pasiūlymų, ir buvo nesąžininga konkurencija, kai vairuotojai ES Rytų įmonėms atsieidavo pigiau ar net visai pigiai (per komandiruotpinigius ir pan.), todėl šios galėjo siūlyti patrauklesnę klientams paslaugų kainą. Tiesa, akcentuojama, kad pragyvenimo lygis tarp Rytų ir Vakarų ES narių skiriasi, o vairuotojų atlyginimas susietas su pragyvenimo lygiu.

Vakarų šalys uždaro savo rinkas?

Mobilumo pakete įtvirtinami kabotažo apribojimai numato, kad būtų ne daugiau kaip trys pervežimai per septynias dienas, o prieš pradedant naują kabotažo pervežimą toje pačioje šalyje su ta pačia transporto priemone, numatytas privalomas keturių dienų laiko tarpas.

Pasak Mobilumo priešininkų, tai dar vienas turtingų ES šalių bandymas riboti kitų įmonių patekimą į jų rinką. O ir pats EP argumentuoja, jog „2017 m. daugiau kaip pusė ES kabotažo buvo skaičiuojama Vokietijoje, o 40 proc. to atliko lenkų vežėjai.“

Vis dėlto didžiausiu smūgiu ES laisvai vidaus rinkai Mobilumo paketo priešininkai laiko vilkikų grąžinimo taisyklės, pagal kurias krovininiai automobiliai taip pat turės grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites. Pasak šalininkų, taip esą siekiama kovoti su su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai įmonės būstinė – tik pašto dėžutė.

Jų oponentai įsitikinę, kad tai tiesoginis siekis išguiti iš rinkos toliau nuo transporto centrų esančių šalių įmones. Tarkime, vilkiko grįžimas į Lietuvą ir vėl išvykimas kainuoja apie 1,6 tūkst. eurų ir visose Baltijos valstybėse veikiančioms įmonėms tai kainuos papildomus 120 mln. eurų per metus. Kartu, tai ir smūgis ES deklaruojamam Žaliajam kursui. Vien tik 7 ES šalių vilkikų grįžimai papildomai išmes į aplinką 3,2 mln. tonų CO2.

Būtent pastarieji Mobilumo paketo priešininkų argumentai sudomino Europos Komisiją. Šiuo metu vykdoma poveikio klimatui, aplinkai ir bendrai rinkai analizė, kurios rezultatus tikimasi paskelbti rudenį. Tuomet Komisija spręs, ar teikti Mobilumo paketo patobulinimus.

LR Vyriausybė spręs, ar ieškinys galėtų būti teikiamas Lietuvos iniciatyva, ar bus įstojama į kitų ES valstybių pradėtas bylas.

Lietuvos vežėjai nededa į tai per daug vilčių ir jau keliasi ar planuoja iškelti arčiau Europos vidurio. Kartu kalbama apie operacijų skaičiaus, vilkikų parko ir darbuotojų mažinimą, nors ir pripažįstama, kad labiausiai Mobilumo paketas paveiks mažus ir vidutinius vežėjus, nes didžiosios kompanijos jau seniai tam ruošiasi.

Tiesa, Lietuvos vežėjus neramina ir tai, Mobilumo pakete neskiriama deramo dėmesio trečiųjų šalių vežėjų klausimui, t.y. nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad jie laikysis numatomų reikalavimų, o tai gali suteikti jiems konkurencinį pranašumą.

Kreipsis į ES Teisingumo teismą

Kita vertus, spaudžiami logistikos verslo ir matydami šio sektoriaus įtaką šalies ekonomikai, rankų nuleisti nesiruošia ir Lietuvos oficialūs pareigūnai.

„Lietuva nuosekliai pasisako už ES vidaus rinkos stiprinimą, ir Vyriausybė dės visas pastangas, kad išsaugotų Lietuvos vežėjų konkurencingumą“, – „Delfi“ pažymėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Planuojama apskųsti Mobilumo paketo tam tikras nuostatas ES Teisingumo teismui, kuris aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse, ir sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Pasak diplomatų, pagrindinis taikinys – minėta vilkikų grąžinimo į gimtąją šalį tvarka, o vienu ar kitu būdu prie ieškinio turėtų prisijungti ir kitų 8 valstybių, Mobilumo paketo priešininkių, ar net daugiau šalių.

„Europos Parlamentui ir ES Tarybai patvirtinus ES Mobilumo paketą, Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis, nepritariančiomis mobilumo paketo nuostatoms, vertins teisės akto nuostatas, jų įtaką užtikrinant vienodos konkurencijos principus ES vežėjams, nepriklausomai nuo jų registracijos valstybės“, – atsargiai teigė teisingumo ministras.

Pasak jo, ES institucijoms galutinai priėmus Mobilumo paketą ieškinį ES Teisingumo teismui galima pateikti per 2 mėnesius.

„Mobilumo paketo teisės aktus paskelbus ES Oficialiajame leidinyje, bus rengiama pozicija dėl ieškinio pateikimo ES Teisingumo teismui ir teikiama svarstyti LR Vyriausybės pasitarime. LR Vyriausybė spręs, ar ieškinys galėtų būti teikiamas Lietuvos iniciatyva, ar bus įstojama į kitų ES valstybių pradėtas bylas“, – paaiškino E.Jankevičius bei pridūrė, kad ES Teisingumo teismo praktika rodo, kad svarstymas gali trukti ilgiau nei 1,5 metų.