EK nuomone, 2021 m. tikėtinas dalinis atsigavimas – BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK numato, kad reikšmingas energetikos kainų smukimas lems, jog infliacija šiemet sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo 2021 m. tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 m. jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Lietuvai – sėkmingos aplinkybės

Ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, ar Lietuva iš tiesų tvarkosi geriau nei kitos Europos šalys, pabrėžė, jog kai kurie ekonominiai rodikliai išties priverčia nustebti. Pavyzdžiui, mes tarsi jau esame įpratę, kad jeigu ateina krizė, lietuviai nukenčia labiau nei likusi Europa. Tiesa, šiuo metu Lietuvai susiklostė gana optimistiškos aplinkybės.

„Iš tiesų, taip. Galima sakyti, o tai jau patvirtina ir Europos Komisijos prognozė, ji buvo atnaujinta antradienį. Prognozė teigia, kad Lietuvos ekonomika šiais metais kris mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Prieš kelis mėnesius prognozės nebuvo tokios optimistiškos. Aš maniau, kad Lietuva nukentės dar mažiau.

Žygimantas Mauricas

Tai reiškia, kad Lietuva santykinai nukentės žymiai mažiau nei likusi Europos Sąjungos dalis, ir tai bus labai neįprasta Lietuvai, nes tiek 1999 metais, kai Rusija paskelbė bankrotą, tiek 2009 metais, tiek 2015 metais, sulėtėjus ekonomikai dėl Rusijos embargo, Lietuvos ekonomika krisdavo daugiau nei ES vidurkis.

Mes tarsi jau esame įpratę, kad jeigu ateina krizė, lietuviai nukenčia labiau nei likusi Europa. Bet šį kartą tam tikros aplinkybės, taip pat nemažas ir sėkmės faktorius, gana nebloga reakcija sveikatos apsaugos fronte lėmė, kad Lietuva žymiai mažiau nukentėjo nuo šios ekonominės krizės. Jeigu situacija kardinaliai nesikeis, jeigu neturėsime antros bangos arba patys neprisivirsime košės, ypač artėjant rinkimams, mes turėtume išlipti žymiai mažiau nukentėję ir priartėsime prie Vakarų Europos vidurkio“, – laidoje sako Ž. Mauricas.

„Gali būti, kad jau po dešimtmečio Vakarų Europa turės vytis Lietuvą“, – šia tema pastebėjimą Ž. Mauricas išreiškė ir socialiniame tinkle.

Dubnikovas: Lietuvai pasisekė net du kartus

VU verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas tikina, kad vidaus vartojimas nėra toks svarbus, kaip situacija kitose šalyse, kurios Lietuvai yra reikšmingos.

„Į tai turime kreipti daugiau dėmesio, mes daug diskutavome apie vidaus vartojimą, kad jis daug mažiau kris, bet aplinkinės šalys mums turi daug didesnės įtakos nei vidaus vartojimas. Visų pirma, Vokietija, Skandinavijos šalys, Baltijos valstybės. Lietuvai pasisekė net du kartus.

Dar vienas labai geras dalykas, kad vokiečiai tarsi formuoja tam tikrą madą. Šioje krizėje vis tik reikia būti drąsiems, leisti pinigus, lieti juos į rinką, sumažinti mokesčius, greičiausia, kad tai atsispindės ir Europos Sąjungos politikoje, ko galime tikėtis.
M. Dubnikovas

Viena vertus, mes buvome šiek tiek tokioje Europos pašonėje ir neturėjome nė vieno normalaus oro uosto, per kurį būtume prisivežę daug viruso, tai lėmė, kad mažiau sirgome, antras dalykas, dėl ko mums pasisekė, tai – vokiečiai, jie yra mūsų pagrindiniai partneriai ir šiandien daro beprecedenčius dalykus – jie yra turbūt tarp TOP 3 valstybių pasaulyje, kiek, lyginant su savo ekonomika, įneša pinigų.

Dar vienas labai geras dalykas, kad vokiečiai tarsi formuoja tam tikrą madą. Esant šiai krizei visgi reikia būti drąsiems, leisti pinigus, lieti juos į rinką, sumažinti mokesčius, greičiausiai tai atsispindės ir Europos Sąjungos politikoje, ko galime tikėtis. Galime tikėtis, kad iš ES gausime tuos milijardus, to garantas gali būti pati Vokietija“, – tikina M. Dubnikovas.

Didžiausia rizika – kitais metais

Pasiteiravus apie kitas Baltijos valstybes, Ž. Mauricas pabrėžė, kad Lietuvai kol kas sekasi tikrai gerai, užimame geras startines pozicijas. Tačiau, kaip sako ekonomistas, didžiausia rizika kalbant apie kitus metus ir ypač apie viešuosius Lietuvos finansus.

„Yra ir galimybių, ir grėsmių. Kalbant apie galimybes, mūsų ekonominė struktūra palankesnė šiai krizei, nes Lietuvos pramonės sektoriuje didesnę dalį sudaro maisto pramonė, ji santykinai mažiau nukentėjo nuo krizės. Taip pat mažiau nukentėjo elektronikos pramonė, lyginant su Estija, nes pramonės kritimas Lietuvoje yra mažiausias iš Baltijos šalių.

Taip pat kitas geras dalykas tas, kad metų pradžią mes pradėjome šiek tiek aukštesne nata. Pirmo ketvirčio augimas Lietuvoje buvo sparčiausias iš visų trijų Baltijos šalių, todėl yra nemaža tikimybė, kad, jeigu neprisivirsime košės patys, turėtume finišuoti geriau nei Latvija ir Estija. (...) Didžiausia rizika, jau esu ne kartą tai sakęs, kad labai svarbu laiku pradėti skatinti ekonomiką, bet labai svarbu ir laiku pabaigti.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Didžiausia rizika kyla kalbant apie kitus metus ir ypač apie viešuosius Lietuvos finansus, nes nesant didesniam poreikiui skatinti ekonomikos, o mes anksčiau atvėrėme savo ekonomiką, verslai jau patys sugeba generuoti pajamas, kad išsilaikytų, yra nemaža rizika, jog mes perlenksime lazdą, nes didžioji dalis to finansinio paketo taip ir nebuvo panaudota.

Labai svarbu laiku pradėti ekonomikos skatinimą, bet labai svarbu ir laiku pabaigti.
Ž. Mauricas

Politikams gali kilti pagunda tuos pinigus paprasčiausiai padalyti į kairę ir į dešinę. Liko pinigų – tai duokime vienai interesų grupei, kitai interesų grupei. Toks pinigų dalijimas gali blogai baigtis“, – tikina ekonomistas.

Gyvensime geriau nei italai?

Šiuo metu kone prasčiausia situacija pastebima Italijoje. M. Dubnikovo teigimu, Lietuva gana sparčiu žingsniu vejasi šią šalį.

„Tokia tendencija buvo piešiama dar prieš šią krizę. Italai jau 20 metų su savo ekonomika nesusitvarko. Gyvenimo kokybė ten gerėja gerokai mažesniais žingsniais nei Lietuvoje. Dabar italai turi dar didesnę krizę, nei buvo prieš koronavirusą.

Jeigu mes panaudosime tas lėšas, kurias turime tikslingai, kad plėstume ekonomiką, BVP gamybą, tikėtina, kad atlyginimai didės. Galbūt mes galėsime transformuoti savo ekonomiką iš tos gamybinės į IT arba skaitmeninę ekonomiką.
M. Dubnikovas

Dabar jie turi epicentrą visos šios ligos ir labai gali būti, kad italus mes ganėtinai greitai pasivysime“, – sako M. Dubnikovas.

Sulauksime grįžtančių emigrantų

Tiesa, dėl ateities išlieka keli labai svarbūs klausimai. Vienas iš jų – kas bus su atlyginimais ir ar sulauksime grįžtančių emigrantų bangos?

„Konvergencija vyksta tiek kalbant apie pajamas, tiek apie kainas. Žinoma, pajamų pusėje ji vyksta greičiau. Todėl skaičiuojant pagal perkamosios kainos paritetą, tai yra atsižvelgiant į kainų lygį, Lietuva vejasi ES gana sparčiais žingsniais. Manau, kad ta tendencija tęsis ir ateityje, bet galiu pateikti pavyzdį. Jeigu mes turime nominalius skaičius, neatsižvelgiant į kainų lygį, šiais metais jau esame pasiekę 50 proc. Vakarų Europos lygio, bet pagal atlyginimus atsiliekame 2,5 karto.

Konvergencija vyksta tiek pajamų, tiek kainų pusėje. Žinoma, pajamų pusėje ji vyksta greičiau. Todėl skaičiuojant pagal perkamosios kainos paritetą, tai atsižvelgiant į kainų lygį, Lietuva vejasi ES pakankamai sparčiais žingsniais.
Ž. Mauricas

Tai reiškia, kad yra Lietuvoje tam tikrų iššūkių dėl ekonominės struktūros, dėl tam tikro pyrago perdalijimo ypatumų. Darbuotojai vis dėlto mažiau jaučia naudą ekonomikos augimo nei Vakarų Europos gyventojai“, – sako Ž. Mauricas.

Marius Dubnikovas, Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Gali būti, kad visos šios aplinkybės bei situacija kitose šalyse nulems, jog daugiau emigrantų nuspręs savo ateitį ir darbus tęsti būtent Lietuvoje.

„Jeigu mes panaudosime tas lėšas, kurias turime, tikslingai, kad plėstume ekonomiką, BVP gamybą, tikėtina, jog atlyginimai didės. Galbūt mes galėsime transformuoti savo ekonomiką iš gamybinės į IT arba skaitmeninę ekonomiką.

Čia yra galimybė, bet reikia aiškiai susibraižyti planus, kaip mes panaudosime lėšas, kurios jau yra suplanuotos, ir tas, kurias dar gausime. O dėl emigracijos – tai vienareikšmiškai. Jau paskutiniais metais matėme, kad tie procesai spartėja, ir tikriausiai mažės noras važiuoti kitur, be to, Britanijos rinka po truputį užsiveria, o tai buvo viena iš populiariausių krypčių“, – svarsto M. Dubnikovas.