„Buvo atliktas „Klasco“ patikrinimas, kolegos iš Aplinkos apsaugos departamento jį baigė, yra surašytas patikrinimo aktas, o įmonei duotas laikas pateikti paaiškinimus, papildymus. Departamento pareigūnai įvertins gautus paaiškinimus iš įmonės ir priims galutinį sprendimą. Greičiausiai tai bus ne anksčiau kaip per mėnesį“, – BNS sakė viceministrė Justina Grigaravičienė.
Pasak jos, patikrinimo metu nustatyti neatitikimai, tačiau dėl žalos aplinkai spręsti dar per anksti.
„Įmonė turi matavimo stoteles ir inventorizuoja išmetamus teršalus, teikia ataskaitas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tarp oro taršos šaltinio ir išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos yra tam tikrų neatitikimų. Taip pat, mano žiniomis, įmonė nevykdė visų poveikio aplinkai kokybės priemonių plano“, – sakė viceministrė.
„Įmonė turi planą, kaip mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir tas planas suderinamas su Aplinkos apsaugos agentūra, bet patikrinimo metu nustatyta, kad ne visos priemonės, kurias buvo įsipareigota padaryti, buvo įvykdytos“, – pridūrė ji.
„Klasco“ iki praėjusių metų pabaigos turėjo rekonstruoti dviejose krantinėse esamus sandėlius ir į jų vietą perkelti geležies rūdos krovinį, siekiant mažinti bendrovės poveikį aplinkai, tačiau to nepadarė.
„Žalą vertinti dar per ankstyva. Yra surašytas patikrinimo aktas, o įvertinus viskas aplinkybes ir įmonės paaiškinimus bus galutinis sprendimas, tada bus galima spręsti“, – sakė J. Grigaravičienė.
Aplinkos apsaugos departamento teigimu, nustatyti neatitikimai yra tiesiogiai susiję su planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūromis, dėl kurių šiuo metu vyksta teisminiai ginčai su Aplinkos apsaugos agentūra.
Per patikrinimą buvo įvertinti uosto teritorijoje įrengtų oro kokybės monitoringo stotelių duomenys nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio. Įvertinus duomenis, kietųjų dalelių koncentracijoms aplinkos ore ribos neviršytos.
Neatitikimai nustatyti atlikus neplaninį įmonės patikrinimą birželį dėl galimai pažeidžiamų aplinkos apsaugos reikalavimų atliekant krovos darbus, aplinkos oro teršimo kietosiomis dalelėmis.
Buvo tikrinama, kaip vykdomi geležies rūdos krovos darbai iš geležinkelio vagonų ant krantinės: ar atliekant krovos darbus dulkėms nusodinti buvo naudojamos vandens patrankos ir ar laistomi įmonės teritorijoje esantys technologiniai keliai.
J. Grigaravičienė antradienį vyksta į Klaipėdą, kur Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba svarstys galimybę sustiprinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencinių priemonių koordinavimą uoste.
„Važiuojame pasiūlyti bendradarbiavimą įmonėms (dirbančioms uoste – BNS), kad jos geriau ir efektyviau vykdytų monitoringą, taršos prevencija ir diskutuosime tais klausimais, koks jų nusiteikimas, noras ir matymas, kad tarša uosto teritorijoje būtų mažinama efektyviai“, – sakė ji.
Taryba taip pat aptars, kaip pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.
„Klasco“: aplinkosaugos tyrimo rezultatai rodo tik „popierinius“ neatitikimus
Bendrovės išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad tyrimų rezultatai parodė, jog bendrovės veikloje esminių trūkumų nenustatyta, o pasirinktos ir kasdienėje veikloje taikomos priemonės yra tinkamos. Toliau skiriame investicijų šiuolaikinėms technologijoms, kad dar labiau mažintumėme veiklos poveikį aplinkai.
„Visų pirma, „Klasco“ norėjo perkelti krovą pagal su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pasirašytą planą, tačiau negalėjo to padaryti, nes agentūra neleido bendrovei perkelti krovos ir įgyvendinti tai, kas buvo suderinta. Akte nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyti Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos ir taršos leidimo neatitikimai. Tačiau tokie rodiklių neatitikimai sudarė, nes jiems Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nėra taikomi normatyvai. Dar vienas taršos šaltinis nėra inventorizuotas, nes jam sąlygos buvo nustatytos iš projektinių dokumentų, tačiau šis šaltinis bendrovėje niekada nebuvo eksploatuojamas.
Vykdant Aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą bei vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir jos ataskaitų teikimo taisyklėmis, atlikome inventorizaciją ir jos ataskaitą pateikėme derinti Aplinkos apsaugos agentūrai. Agentūra 2020-03-05 raštu nurodė, kad ataskaita atitinka Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių reikalavimus.
Taip pat Aplinkos apsaugos agentūra 2020-03-13 raštu nurodė, kad įvertinusi ataskaitoje pateiktą informaciją apie įvykusius veiklos pakeitimus, informuoja, kad šie pakeitimai atitinka Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatus ir priėmė sprendimą, kad reikia keisti leidimą. Vis tik leidimą bus galima keisti tik nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus.
Mūsų nuomone, šis AAA sprendimas yra neteisingas, kadangi minėtiems veiklos pakeitimams neturėtų būti taikomos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimai. Šis Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas 2020-04-16 yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taisyklės numato leidimo pakeitimą atlikus inventorizaciją, taip pat Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir jos ataskaitų teikimo taisyklėse nurodyta, kad įvykus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimams arba išplėtimui, todėl manome, kad įmonė atliko įstatymuose ir taisyklėse numatytas procedūras leidimo pakeitimui ar sąlygų peržiūrėjimai, todėl akte aprašyta pirma išvada neturėtų būti traktuojama kaip pažeidimas“, – situaciją komentuoja „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.