Vadino esmine klaida
Teisėkūros pagrindų įstatymo redakciją, kada galėtų būti nepaisomas 6 mėn. įspėjimo laiko terminas dėl mokestinių pakeitimų įsigaliojimo, dar gegužę Seimui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda greta tuo metu spręstų klausimų dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimo bei NPD didinimo.
Birželio antroje pusėje Seimas tokiam siūlymui balsuodamas pritarė.
Tiesa, LBAA prezidentė D. Čibirienė aiškino, kad tai reiškia, jog nuo šiol, jeigu šalyje yra ekonominis sunkmetis, bus galima priimti mokesčius didinančius įstatymus ir nebetaikyti 6 mėn. jų įsigaliojimo termino.
„Toks pakeitimas dėl 6 mėn. termino nepaisymo yra baisus.
Kiek yra ataskaitų, ir Europos Sąjunga (ES), ir EBPO visi ir iš visų kampų mums kas tik gali, sako, kad pas mus teisėkūros sistema, kurioje teisės aktai keičiami taip dažnai ir tiek daug, yra neadekvati ir ją reikėtų tvarkyti. Net geras mokestinis įstatymas, jis turi pabūti, jį reikia išdiskutuoti, jis turi būti taikomas ilgiau. Pas mus teisės aktai per dažnai keičiami, mes net nespėjame pajausti, ar tai geras, ar blogas, jie tiesiog keičiami“, – teigė ji.
Pasak D. Čibirienės, dar vienas ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad 6 mėn. terminas prieš įsigaliojant įstatymui dažniau buvo naudojamas ne tam, kad verslas pasiruoštų mokestiniams pakeitimams, tačiau, kad Seimas minėtą įstatymą galėtų tinkamai parengti.
„Kai išleidžiamas įstatymas, jis yra su skylėmis, su daugybe klaidų, o tie 6 mėn. būdavo rėkimas iš medijos, žiniasklaidos, o vėliau įstatymą Seimo nariai tvarkydavo. Pas mus tokia tradicija, kad išleidžiame bet ką ir žiūrime kas bus, taip buvo ir su mokesčių reforma, nes paskui visus tarifus apvertėme aukštyn kojomis.
Dabar mes darome esminę klaida. Mes neturime patirties ir įdirbio dėl tvarkingų teisės aktų kūrimo ir mums 6 mėn. intervalas buvo naudojamas ne pasiruošimui, bet daugmaž teisingo teisės akto sukūrimui“, – teigė ji ir tikino, kad būtų verta padiskutuoti ir apie tai, kiek kartų per savo kadenciją Seimas iš viso gali keisti teisės aktus susijusius su mokesčių keitimu.
Pasiteiravus, ar tokia priemonė, kai nėra privaloma taikyti 6 mėn. termino iki mokesčiui įsigaliojant ar pasikeičiant, esant ekonominiam nuosmukiui paprasčiausiai neleistų į situaciją šalyje esant reikalui sureaguoti greičiau, ji teigė, kad ekonominis nuosmukis Lietuvoje gali tęstis ir 10 metų, tačiau tai nereiškia, kad teisės aktus galima keisti kada užsigeidus.
„Tai reiškia, kad mokesčius ekonominio nuosmukio metu visada galėsime didinti jų neišdiskutavę ir net neturėdami laiko juos pataisyti. Tada išeina Laukiniai Vakarai, o šešėlis ir atsiranda dėl nestabilios mokestinės aplinkos, nes mokesčių mokėtojas nebežino, kaip tuos mokesčius suskaičiuoti“, – patikslino D. Čibirienė.
Kelia klausimų
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis patvirtino, kad šiuo atveju šalies vadovo inicijuotais įstatymų pakeitimais buvo siekiama numatyti naują išlygą mokestinių įstatymų įsigaliojimui esant išskirtinėms išlygoms, kurios, pavyzdžiui, šiuo metu yra susiklosčiusios dėl COVID-19.
Jis patikslino, kad išskirtinės aplinkybės yra apibrėžtos ir įvardijamos, kaip neįprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis.
„Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. Taip pat Reglamente numatyta, kad didelis ekonomikos nuosmukis yra esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui.
Šiuo administraciniu pakeitimu siekta įtvirtinti principą, kad ekonomikos krizės metu vykdoma anticiklinė fiskalinė politika turi apimti proaktyvų mokesčių naštos gyventojams mažinimą. Ir kartu Prezidentas pasiūlė konkrečius GPM mažinimo sprendimus, iš kurių siūlymas 50 eurų padidinti NPD Seime buvo patvirtintas ir įsigaliojo liepos 1 dieną.
Nepakeitus minėtų Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų – mokesčių naštos krizės metu sumažinimas gyventojams būtų neįvykęs“, – „Delfi“ aiškino patarėjas ir pridūrė, kad šio mokestinio pokyčio teigiamą naudą pajaus daugiau nei 90 proc. dirbančiųjų.
Tiesa, D. Čibirienės teigimu, valdžia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus galėjo numatyti tik šiuo atveju didinant NPD, tačiau dabar situacija visiškai kitokia, o pakeitimai dėl 6 mėn. termino labiau susiję ne su mokesčių ateityje mažinimu, o priešingai, su didinimu.
Ji aiškino, kad, tarkime, jeigu mokesčių mokėtojams buvo sumažinti mokesčiai, o teisės aktas įsigaliojo nepaisant 6 mėn. termino ir gyventojai su tuo nesutinka, jie gali kreiptis į Konstitucinį teismą, o jis gali pasakyti, kad teisės akto pakeitimas yra neteisėtas ir jis gali įsigalioti tik praėjus 6 mėn. intervalui. Bet, anot jos, kai mokesčiai mažinami, tokio ginčo, ko gero, nė nebūtų, todėl tai labiau susiję su mokestinių prievolių didinimu.
„Todėl ir sakau, kad tie 6 mėn. yra aktualūs tik mokesčių didinimui, nes niekas dėl mažinamų mokesčių neis į teismą.
Mažinant mokesčius nereikia Teisėkūros pagrindų įstatymo keitimo. Jie atvėrė Pandoros skrynią“, – sakė ji.
Taip pat D. Čibirienė pastebėjo, kad kalbant apie NPD didinimą, šiuo atveju Teisėkūros įstatymas bus taikomas atgaline data, nors to šis teisės aktas daryti neleidžia.
„NPD keičiamas atgaline data nuo sausio 1-osios, bet kodėl niekas nesako, kad tai negalioja dėl Teisėkūros įstatymo? Niekas neprotestuos ir nesikreips į Konstitucinį teismą, nes tai yra mokesčio mažinimas. Įsivaizduokite, sugalvotų PVM atgaline data padidinti, čia kiltų didelis triukšmas.
Tai, kad tai padaryta dėl NPD didinimo, yra priedanga, – sakė D. Čibirienė. – Iš tikro bandoma vyniotis, bet po šia priedanga padarytas blogesnis dalykas. Jie galėjo pasakyti, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas galioja 3 mėn., arba išimtis taikoma NPD keitimui, bet jie to nepasakė, jie pasakė, kad viskam atveria Pandoros skrynią. Tai labai neatsakinga, jeigu jie to nesupranta.“
Bendrai komentuodamas situaciją dėl su mokesčių teisės aktų keitimu susijusios situacijos A.Bubnelis sutiko, kad ne kriziniais laikais skuboti mokesčių pakeitimai, ypač staiga didinantys mokestines prievoles, yra nepriimtinas procesas sklandžiam ekonomikos vystymuisi ir to reikia vengti.
„Esant poreikiui gali būti įtvirtintos ir papildomos įstatymo nuostatos dėl mokesčių pokyčių įsigaliojimo neskubotumo ekonomikos pakilimo laikais“, – teigė jis.
Povilauskas: nemanau, kad tuo bus piktnaudžiaujama
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė esantis kiek kitokios nuomonės nei D. Čibirienė.
Jo manymu, koronaviruso proveržis ir valstybės atsakas skatinant ekonomiką kaip tik parodė įstatymo, kai mokestiniai teisės aktai gali įsigalioti anksčiau nei 6 mėn. pakeitimo naudą, nes valdžia, anot jo, ekonomikai patiriant didelius smūgius, turi turėti galimybę keisti mokesčių tarifus nelaukdama šešių mėnesių, ar kol bus patvirtintas naujas valstybės biudžetas.
„Greitis yra labai svarbu tokiose situacijose. Manau, kad parinktas sąlygų apibrėžimas, kad galima mokesčių tarifus keisti susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kurios apibrėžtos LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, yra logiškos, nes pagal tą patį apibrėžimą šiemet Europos Komisija patvirtino, kad Europoje susidarė išskirtinės aplinkybės dėl koronaviruso ir šalys gali nukrypti nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų.
Vėlgi nėra taip paprasta ir lengva Vyriausybei paskelbti, kad tik Lietuvoje susidaro išskirtinės aplinkybės, todėl nemanau, kad šiuo įstatymo punktu būtų piktnaudžiaujama“, – komentavo jis ir pateikė tą patį pavyzdį, susijusį su neseniai valdžios pakoreguota NPD suma.
„Kiek suprantu, jis būtų laikomas prieštaraujančiu Teisėkūros pagrindų įstatymui, kuris leidžia keisti mokesčių tarifus ar lengvatas tik 6 mėn. po įstatymo įsigaliojimo ar tik kartu su valstybės biudžeto įstatymu.
Todėl neturiu kritikos šiam pokyčiui, o kur kaip ir dauguma ekonomistų kritikuojame, kai normaliais ekonomikos laikais mokesčiai yra keičiami kartu su šalies biudžetu, kai galutinė mokesčių pokyčių formuluotė tampa aiški kelioms savaitėms iki naujų metų. Ir čia galbūt verta padiskutuoti, ar nereiktų išbraukti nuostatos, kad nauji mokesčiai ar jų tarifai keičiami teikiant įstatymo pokyčius kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu – taip taptų praktika apie naujus mokesčius normaliais laikais jau žinoti iki metų vidurio“, – sakė jis.
