Remiantis verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta pasauline Finansų vadovų nuomonių dėl COVID-19 apklausa (angl. COVID-19 CFO Pulse Survey), didžiausią rūpestį finansų vadovams kelia pasaulio ekonomikos nuosmukio poveikis (60 proc.), naujos užkrato bangos tikimybė (58 proc.) ir finansinis poveikis jų įmonėms (47 proc.).

Dauguma finansų vadovų prognozuoja reikšmingą poveikį įmonės veiklai: daugiau nei pusė (53 proc.) finansų vadovų dėl krizės prognozuoja pajamų ir (arba) pelno sumažėjimą iki 25 proc. Siekdami atstatyti pajamų srautus, 63 proc. finansų vadovų planuoja siūlomų produktų ar paslaugų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

„Susiduriame su vienu iš sudėtingiausių laikmečių istorijoje, kai kilo pasaulinė sveikatos krizė, socialiniai neramumai ir didelis ekonominis neapibrėžtumas. O esant dideliam neapibrėžtumui įmonių vadovų pareiga yra pasitelkti visus savo lyderystės įgūdžius ir užtikrinti didesnį stabilumą“, –teigė Rimvydas Jogėla, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.

Lietuvos finansų vadovai tikisi greito atsigavimo

Žvelgiant į „PwC“ pasaulinės apklausos rezultatus finansų vadovai rodo pakankamai didelį pasitikėjimą savo įmonių gebėjimu grįžti prie įprastos veiklos režimo, 63 proc. visų respondentų tiki, jog galės normalizuoti veiklą per trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Lietuviai išsiskiria kaip labiausiai optimistiški šiame kontekste, nes 83 proc. Lietuvos respondentų tikisi grįžti per greičiau nei 6 mėnesius, o 23 proc. greičiau nei per mėnesį.

Apklaustieji respondentai teigė, jog grįždami prie įprasto režimo labiausiai nuogąstauja dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio poveikio (60 proc.), tačiau beveik toks pats skaičius finansų vadovų baiminasi dėl antros užkrato bangos (58 proc.). Nuogąstavimai dėl finansinio poveikio verslui, įskaitant poveikį veiklos rezultatams, būsimiems laikotarpiams, likvidumui ir kapitalo ištekliams, taip pat užima aukštas pozicijas (47 proc.). Mažiau baiminamasi dėl tokių dalykų, kaip tiekimo grandinės sutrikimų (17 proc.) ir gebėjimo efektyviai valdyti hibridinius nuotolinio ir įprasto darbo modelius (16 proc.).

Žvelgiant į Lietuvos finansų vadovų atsakymus, matyti, kad jiems kiek mažiau aktuali antra užkrato banga (40 proc.), didesnį susirūpinimą jiems kelia pasaulinis ekonomikos nuosmukis (63 proc.) bei vartotojų pasitikėjimo sumažėjimas (50 proc.).

„Tai galėtų būti sietina su tuo, kad daugelis įmonių per praėjusias savaites ir mėnesius jau įrodė savo gebėjimus prisitaikyti organizuojant veiklą bei užtikrinant verslo tęstinumą krizės sąlygomis ir dabar labiau nerimauja dėl bendro ekonomikos gyvybingumo atsigavimo“, – sako Rokas Žemaitis, „PwC“ Sandorių paslaugų vadovas Lietuvoje.

Iš naujo sutelkiamas dėmesys į inovacijas bus itin svarbus įmonių atsigavimui

Įmonės jau priėmė neatidėliotinus finansinius sprendimus, kurie iki šiol padėjo joms tęsti veiklą. Tačiau norint, kad jos sėkmingai judėtų į priekį, joms reikės toliau generuoti pajamas. Daugeliu atvejų tai reikš būtinybę kurti naujus produktus ir paslaugas, kurie vartotojams pasitarnaus naujoje realybėje. Ir tai kelia finansų vadovams didesnių iššūkių. Apie tai apklausoje pažymi ir respondentai.

Vienas iš pagrindinių prioritetų – tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos finansų vadovams (63 proc.) – ieškoti naujų produktų ar paslaugų, sustiprinti esamus, taip akcentuojant, jog inovacijos bus pagrindinis atsigavimą skatinantis veiksnys. Didės poreikis rinktis naujus darbo būdus, siekiant didinti kūrybiškumą, kurio reikia inovacijoms palaikyti – pavyzdžiui, naujiems įrankiams, naujiems elgesio modeliams ir sustiprintoms paskatoms bei atlygiui.

Taip pat numatoma keisti kainodaros strategijas (48 proc.), didinant ar mažinant kainas, ar pasiūlyti skirtingas atsiskaitymo sąlygas, taip pat alternatyvias paskirstymo strategijas, pavyzdžiui, pereinant nuo asmeninio prie virtualaus pardavimo ar pristatymo (36 proc.). Paskutinėje vietoje finansų vadovai nurodo susijungimų ir įsigijimų sritį (25 proc.).

Lietuvoje finansų vadovai didžiausią dėmesį planuoja ne tik skirti produktų ir paslaugų vystymui, bet ir akcentuoja galimus pokyčius kainodaroje (57 proc.), telkia dėmesį į paslaugos ar produkto pristatymo kanalus (43 proc.).

„Atėjo metas pamatyti tam tikrų įmonių sėkmės pavyzdžių. Tai bus įmonės, pasižyminčios lankstumu, sumanumu ir greičiu, gebančios pritaikyti savo veiklos modelius taip, kad ne tik išlaikytų esamus klientus, bet ir galėtų identifikuoti naujus“, – teigė Rimvydas Jogėla.

„Įmonės, kurioms per pastaruosius kelis mėnesius pavyko išlikti sėkmingoms, yra tos, kurios iš pat pradžių klausėsi savo darbuotojų ir vadovavosi skaitmenine mąstysena, siekdamos užtikrinti savo darbuotojams darbų srautus ir saugumą. Didėjant pajamų atkūrimo svarbai, dabar labiau nei bet kada jiems taip pat derėtų įsiklausyti į savo klientus ir vadovautis panašia mąstysena, kuri leis sukurti inovatyvius produktus ir paslaugas bei pasiūlyti naują technologijomis pagrįstą patirtį“, – pridėjo jis.

Dauguma prognozuoja pajamų sumažėjimą

Finansų vadovų prognozės dėl pajamų sumažėjimo sutampa su jų nuogąstavimais dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio ir finansinio poveikio, taip pat su pagrindiniais ekonomikos rodikliais. Pasaulio bankas prognozuoja, kad pasaulio ekonomika patirs didžiausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai pasaulio BVP 2020 metais sumažės 5,2 proc. Nors poveikis skiriasi skirtinguose regionuose, tačiau nei vienas iš jų nelieka nepaveiktas. Prognozuojama, kad ekonominio aktyvumo lygis, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sumažės 4,2 proc. dėl pandemijos ir naftos rinkos krizės. Europos Komisija prognozavo, kad ES ekonomika šiais metais susitrauks 7,5 proc.

Atsižvelgiant į tai, 53 proc. finansų vadovų prognozuoja, kad pajamos ir (arba) pelnas sumažės iki 25 proc.. Tik 4 proc. finansų vadovų teigia, kad vis dar sudėtinga įvertinti krizės poveikį.

Daugiau nei pusė Lietuvos finansų vadovų tikisi iki 25 proc. pajamų kritimo šiais metais, o finansų vadovai Vokietijoje ir Danijoje yra optimistiskiausi, daugiau nei pusė jų prognozuoja mažesnį negu 10 proc. pajamų sumažėjimą, nulinį poveikį ar pajamų ir (arba) pelno netgi padidėjimą.

Lietuvoje mažesnė dalis finansų vadovų karpys išlaidas

Išlaidų ribojimas ir investicijų atidėjimas ar atšaukimas – tai dažniausiai svarstomos priemonės dėl COVID-19. 81 proc. finansų vadovų sako, kad taupys reaguodami į koronavirusą, tačiau daugiau negu pusė respondentų (56 proc.) svarsto atidėti arba atšaukti anksčiau planuotas investicijas. Dažniausiai išskiriama sritis, kurioje gali būti mažinamos investicijos, išlieka infrastruktūros ir ilgalaikės investicijos (82 proc.).

Tačiau kitaip nei kiti apklausoje dalyvavę finansų vadovai – lietuviai (53 proc.) ir vokiečiai (53 proc.) yra žymiai mažiau linkę karpyti savo išlaidas. Vis dėlto Lietuvoje trečdalis finansų vadovų planuoja atsisakyti ar atidėti ilgalaikes investicijas. Iš jų pusę atsisakys investicijų susijusių su darbo jėga (50 proc.), o 40 proc. atidėti investicijas į veiklos procesus.

Lietuvos ir Danijos vadovai išsiskyrė iš kitų šalių respondentų, nes šiose šalyse atitinkamai 23 proc. ir 18 proc. finansų vadovų apskritai nesvarsto imtis kokių finansinių priemonių dėl COVID-19 poveikio.

„Šiandien mažiau negu ankstesnėse globaliose finansų vadovų apklausose dalyvavusių finansų vadovų teigia, kad jie svarstys galimybę atšaukti ar atidėti anksčiau planuotas investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą (14 proc.). Tai yra gera žinia, parodanti, kad respondentai supranta investicijų į naujų produktų bei paslaugų kūrimo svarbą“, – „PwC“ Sandorių paslaugų vadovas Rokas Žemaitis.

Finansų vadovai taipogi nėra tiek pat linkę mažinti savo planuotas investicijas į skaitmeninę transformaciją (11 proc.), kas atitinka pastebėjimus apie jų planus spartinti darbo procesų automatizavimą ir gerinti nuotolinio darbo patirtį.

Susijungimų ir įsigijimų strategija toliau išlieka mažiausiai tikėtina investicijų sritis, kurią pasirinktų įgyvendinti finansų vadovai.

Nuo 2020 m. birželio 8 d. iki birželio 11 d. „PwC“ apklausė 989 įmonių finansų vadovų JAV, Airijoje, Vokietijoje, Danijoje, Lietuvoje, Brazilijoje, Kipre, Meksikoje, Artimuosiuose Rytuose, Turkijoje, Karibuose. „PwC“ finansų vadovų nuomonių dėl COVID-19 apklausa vykdoma periodiškai, siekiant stebėti ir fiksuoti lūkesčių bei prioritetų kaitą. Pirmą kartą apklausa buvo atlikta 2020 m. kovo 9-11 d.; antrą kartą - 2020 m. kovo 25-27 d.; trečią kartą – 2020 m. balandžio 6-8 d., ketvirtą kartą – 2020 m. balandžio 20-22 d. ir penktą kartą – 2020 m. kovo 5-7 d.