Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta po diskusijos sakė, kad joje buvo išsakytos įvairios nuomonės.

„Turime daug valstybių, kur nacionaliniai plėtros bankai veikia produktyviai ir kuria naudą visuomenei, smulkaus ir vidutinio verslo sektoriui ir tikrai prisideda prie ekonomikos augimo.

Taip pat diskutavome, kuo bankas neturėtų užsiimti. Prieita praktiškai bendros nuomonės, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti tokio banko strategijos dalis. Ši dalis yra padengiama komercinių bankų“, – sakė jis.

S. Krėpšta dar pabrėžė, kad bankas turėtų būti valdomas profesionaliai.

„Nepriklausoma valdyba, rizikos standartai, labai skaidri priežiūra yra sąlygos, kurios pasiteisino ir kitose šalyse“, – sakė jis.

Simonas Krėpšta

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad diskusijos metu „suvienodintas žodynas“.

„Tikrai augantis konsensusas, kad reikia konsoliduoti dabar turimas institucijas, nacionalinės plėtros įstaigas. Kalbant apie mažmeninę bankininkystę, taip pat yra daugiau ar mažiau konsensusas, kad tai būtų per rizikinga, per brangu ir šaliai naudos neatneš“, – sakė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, kad diskusijos metu rastas sutarimas, jog banko reikia.

„Kuo greičiau tai padarysime, tuo bus lengviau įgyvendinti tokias priemones kaip „Ateities ekonomikos DNR“ planas, kur ateina didelė lėšų suma. Tai yra didžiulis iššūkis, surištas su finansavimu. Išsiskiria nuomonės dėl mažmeninės bankininkystės“, – sakė jis.

Asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sakė, kad valstybinis bankas šiandien Lietuvoje turi savo vietą.

„Visi sutaria, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti šio banko darbo dalis. Manau, kad komerciniai bankai šio banko nebijotų, priešingai – džiaugtųsi tokiu rinkos dalyviu, nes tai spręstų vienodas reguliavimas, konkurencijos problemų jie nematytų.

Tačiau yra dvi problemos: politinė įtaka ir visuomenės supratimas, kokie turėtų būti tokio banko vadovų atlyginimai“, – sakė jis.

Investuotojas, buvęs „Swedbank“ vadovas Antanas Danys sakė, kad Lietuva turi valstybinio kapitalo valdymo patirties.

„Sėkmei reikia aiškios strategijos, kuri nesikeičia, subsidijų apskaitos ir aiškios vadybos“, – sakė jis.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad diskusiją apie nacionalinį plėtros banką reikėtų pradėti nuo esminių principų apibrėžimo.

„Turbūt blogiausia, ką galėtume padaryti su valstybinio plėtros banko idėja, – politizuoti šios institucijos veiklą. Nereikėtų priešinti valstybei priklausančių įmonių priežiūros tikslo su banko valdybos nepriklausomumo ir profesionalumo principais“, – išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Antanas Danys
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Diskusijoje ketvirtadienį taip pat dalyvavo Vokietijos valstybinio plėtros banko KfW generalinis sekretorius Lutzas-Christianas Funke, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo nariai, verslo atstovai, ekonomistai.

K. Georgieva savo kalboje, kurią galima rasti TVF tinklapyje, kalbėjo apie tris finansų sektoriaus sritis.

„Pirma, aukštas koncentracijos lygis. Lietuvoje trys didžiausi bankai valdo tris ketvirtadalius viso turto. <...> Antra, smulkus ir vidutinis verslas turi neadekvačią prieigą prie finansų. <...> Trečia, ekonomikos nuosmukio metu bankai nesuteikia pakankamai kredito“, – sakė ji.

K. Georgieva teigė, kad valstybės valdomas bankas gali atlikti svarbų vaidmenį finansų sistemoje. Tačiau jo valdymas taip pat gali sukelti rizikų.

„Reikia tris kartus pamatuoti ir tik tada pjauti“, – patarė TVF vadovė.

K. Georgieva sakė, kad tinkamos struktūros valstybės valdomas bankas Lietuvoje galėtų padėti palaikyti ekonomikos augimą ir gerinti gyvenimo kokybę visiems lietuviams.

„Tačiau norint pasiekti šį tikslą, reikia skaidriai įvertinti visas rizikas“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė nutarimą, kuriuo valstybinį plėtros banką pripažino valstybei svarbiu projektu ir įpareigojo Vyriausybę iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija.

Svarstoma, kad naujojo darinio pagrindu galėtų būti „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.