Ministras sulaukė Kelių direkcijos kritikos dėl skirtų 1 mln. eurų lėšų keliams Trakų ir Šalčininkų rajonuose, nors šie keliai neatitiko pačios Vyriausybės patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos skiriamos lėšos iš 150 mln. eurų vertės paketo, COVID-19 pandemijos kontekste skirto paskatinti kelių verslą.

Be to, finansavimo šiems valstybinės reikšmės keliams neprašė ir Kelių direkcija, nors J. Narkevičius sakė, kad motyvai, kodėl finansavimo neprašyta būtent šiems keliams, yra politiniai.

V. Andrejevas akcentavo, kad prioritetinių kelių sąrašas yra sudaromas pagal prieš kelerius metus patvirtintą metodiką.

„Yra labai aiškūs kriterijai, orientuoti į eismo dalyvį. Vienas pagrindinių svorių yra, kiek pravažiuoja automobilių vidutiniškai per parą, yra lankytinų vietų, privažiavimo prie centrų, kiti kriterijai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Andrejevas.

„Kadangi prioritetiniai sąrašai atitinka tas metodikas, už tai atsako mūsų specialistai, tai politikavimui vietos tikrai nėra“, – pabrėžė jis.

Kelių direkcijos vadovas akcentavo, kad Susisiekimo ministerijos sprendimas skirti lėšas trims keliams Trakų ir Šalčininkų rajonuose yra neteisėtas, nes lėšas iš 150 mln. eurų paketo keliams galima skirti tik projektams, kurie būtų baigti iki gruodžio pradžios, tuo metu kai kurie keliai, kuriems ministras skyrė finansavimą, net neturi techninio projekto.

„Kiekvienas valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar įsakymai, pavedimai yra teisėti. Šiuo atveju, įvertinant aprašo nuostatas, tas įsakymas dėl šių objektų yra neteisėtas ir būtent tą visą motyvaciją Susisiekimo ministerija vakar gavo“, – teigė V. Andrejevas.

„Akivaizdu, kad iki apraše nurodyto termino, lapkričio 30 dienos, jokių fizinių galimybių nebūtų (suremontuoti kelius – BNS)“, – pridūrė jis.

Be to, jis teigė, kad kelio Šklėriai-Aluona nėra dar 2017 metais paviešintame prioritetinių žvyrkelių sąraše, o finansavimas neskirtas gerokai blogesnės būklės keliams, kuriais kasdien pravažiuoja daug didesnis srautas žmonių.

„Iš prioritetinio sąrašo, kurį mes pateikėme, yra kelias A12 Ryga-Kaliningradas, atkarpa nuo Šiaulių iki Kelmės. Toje atkarpoje yra labai bloga dangos būklė. Mes turime medikų kreipimąsi, kurie yra netgi nufilmavę, kaip jie reanimobiliu veža skubiai pacientą į Kauną ar į Klaipėdą ir kaip visas automobilis šokinėja ir kratosi“, – pasakojo V. Andrejevas.

„Tuo keliu važiuoja dešimtys kartų daugiau eismo dalyvių, nei kalbant apie tuos objektus, kurie remontui buvo priimti komisijos sprendimu finansuoti. Jei kalbame apie palyginamumą, mes kiekvienam atvejui turime aiškų pagrindimą, kodėl tai siūlome“, – teigė Kelių direkcijos vadovas.

Pasak jo, kelias Šklėriai-Aluona yra akligatvis ir su Trakų savivaldybe kalbama apie to kelio ruožo perdavimą savivaldybei, o eismo intensyvumas šiame ruože yra nedidelis.

„Su Trakų rajono savivaldybe kalbame apie to kelio ruožo perdavimą, kadangi pagal kelių įstatymą jis neatitinka valstybinės reikšmės kelio sąvokos. Jis yra privažiavimas prie gyvenvietės ir be abejo, eismo intensyvumas ten yra nedidelis, lyginant su kitais valstybinės reikšmės kelių ruožais“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Be kelio Šklėriai-Aluona, Susisiekimo ministerija, Kelių direkcijos teigimu, apeinant taisykles, lėšas skyrė kelio ruožams Šalčininkų rajone per Dainavos kaimą ir 1,7 km ilgio keliui per Turgelių miestelį.

V. Andrejevas sako, kad keliai per Dainavos kaimą ir Turgelių miestelį neatitinka ir kitų ministerijos kriterijų.

„Kelio ruožai tiek Dainavoje, tiek Turgeliuose negali būti tvarkomi paprastuoju remontu. Pavyzdžiui, Dainavoje vietomis kelio plotis siekia 3,5 metrų pločio. Jis neatitinka reikalavimų ir nėra saugus važiuoti, jį reikia tvarkyti pagal prioritetinę eilę, su kapitalinio remonto projektu, kas vėl neatitinka aprašo reikalavimų“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.

Susisiekimo ministerija teigė, kad lėšų keliams Trakų ir Šalčininkų rajonuose prašė savivaldybės. J. Narkevičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį klausė, kodėl Kelių direkcija neprašė lėšų šiems keliams ir įtarė ją politikavimu.

Anot ministro, Trakų rajonas yra lankytina vieta, todėl lėšos infrastruktūros gerinimui turi būti skiriamos, o rajono gyventojai esą neturėtų nukentėti dėl to, kad ten gyvena pats J. Narkevičius.

Anksčiau ministerijos atstovai teigė, kad pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.

Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.

Finansavimo prašymus vertino susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija – joje buvo trys ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas Alminas Mačiulis ir savivaldybių asociacijos atstovas Giedrius Lingis.