Palyginimui, per tą patį laikotarpį NŽT teritoriniai skyriai išdavė 2986 sutikimus.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sakė, kad naujajame ribojime yra daugiau politikavimo nei išminties.
„Įvairūs pirkėjai (fondai, įmonės, asmenys) kaip pirko, taip ir perka toliau miškus. Ypač tie, kurie turi didesnes finansines galimybes“, – „Delfi“ sakė jis.
Atmesta 0,1 proc.
Ribojimas įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų miško Lietuvoje įsigaliojo nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Kaip sakė NŽT viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis, beveik trečdalis (950) iš 2970 sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės buvo išduota karantino metu, t. y. nuo kovo 16 dienos iki birželio 1 dienos. Tuo metu NŽT specialistai dirbo nuotoliniu būdu.
„Dar 16 atvejų šiemet per 6 mėnesius buvo išduoti sutikimai įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės“, – sakė jis.
A. Gelžinis dar nurodė, kad trimis atvejais buvo atsisakyta išduoti sutikimus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ir sutikimus įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės.
Minimi trys atvejai sudaro 0,1 proc. nuo visų NŽT nagrinėtų prašymų įsigyti miško.
„Daugiausia sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės išdavė Varėnos (271), Šalčininkų (126) ir Švenčionių (116) NŽT skyriai“, – sakė tarnybos atstovas.
A. Gelžinis pridūrė, jog sutikimai arba atsisakymai išduoti sutikimus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės pateikiami per 15 dienų.
Neišmintingas draudimas
Tuo metu vieno didžiausių miško savininkų, įmonės „Dzūkijos mediena“, vadovas Marius Valukynas sakė, kad NŽT sutikimo gavimas užtrunka apie 2 mėnesius. Jo teigimu, tai stipriai prisidėjo prie rinkos susitraukimo.
„Manau, kad miškų pardavimai krito perpus“, – naujojo apribojimo įtaką įvertino M. Valukynas.
Pašnekovas sakė, kad dėl apribojimo sumažėjo galinčių įsigyti miško, tačiau sandoriai vyksta.
„Miškas yra toks objektas, kuriame reikia ūkininkauti. Aplinkos ministerija, atlikdama urėdijų pertvarkas, jas pagrindė tuo, kad 25 tūkst. hektarų valdanti urėdija yra nerentabili ir nuostolinga. Jas jungė, didino. Tai kaip ūkininkauti rentabiliai ir nenuostolingai su 1,5 tūkst. ha?“ – svarstė jis.
M. Valukyno vertinimu, 1,5 tūkst. ha apribojimas nėra išmintingas.
„Apskritai šis ribojimas neišmintingas tuo, kad Lietuvoje vidutinė miško valda yra 2,5 ha. Siekiant konsoliduoti valdas buvo įvesta pirmumo teisė įsigyti kaimynams, bet su 1,5 tūkst. ha ši teisė dingo“, – priminė jis.
Vadina politikavimu
Daugiau politikavimo nei išminties apribojime įžvelgia ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas A. Gaižutis.
„Šis ribojimas turėti nuosavybėje ne daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško įnešė daugiau sumaišties ir papildomos biurokratijos, nes tas reguliavimas nesunkiai apeinamas – didesnius išteklius (teisininkų, administracinius, piniginius) turintiems“, – sakė jis.
A. Gaižutis pastebėjo, kad iš Lietuvos rinkos pasitraukė tik vienas didžiausias žaidėjas – „Ikea“ koncerno valdoma „IRI Investments“.
„Ypač daug painiavos yra su susijusiais asmenimis ir su jų turimų miškų plotų apskaita. Vietoje to, kad valdžios institucijos pačios iš turimų registrų pasiimtų turimus duomenis apie nuosavybėje turimus plotus, įveliama į komplikuotų formų pildymą, o iš „Registrų centro“ net ir pats savininkas užklausęs reikiamos pažymos vienu dokumentu negali gauti“, – pasakojo jis.
Pašnekovas sakė, kad sandoriai kaip vyko, taip ir vyksta.
„Be išaugusios biurokratijos ir kurį laiką dėl karantino nedirbusių notarų dar riboja praėjusiais metais, kai medienos kainos buvo labai aukštos, susiformavę pardavėjų lūkesčiai ir esamos galimybės“, – sakė A. Gaižutis.
Asociacijos vadovas svarstė, kad miškininkavimu kasdien užsiimantys ir iš to gyvenantys vietiniai nelabai turi iš ko investuoti įsigyjant miškus, kurių negalima artimiausiu metu naudoti.
„O investuojantys (paprastai ne vietinio kapitalo ar investiciniai fondai) turi kitų tikslų – kad turimas kapitalas „nesudegtų“, tad turi kitas galimybes“, – sakė jis.
A. Gaižutis neigiamai vertino tai, kad apribojimas įtvirtina 1 mln. ha miškų valdančios Valstybinių miškų urėdijos monopoliją.
„Apribojimai kažkiek paveikė rinkos kainas (nes pasitraukė didelis pirkėjas), o kiti pirkėjai tuo leitmotyvu, aišku, pasinaudojo. Bet didžiausią poveikį kainoms daro drastiškai smukusios, lyginant su praeitais metais, apvaliosios medienos kainos – net iki -40 proc. ir daugiau atskiriems sortimentams“, – „Delfi“ sakė jis.
„Delfi“ tyrimo „Didžiausi miško savininkai“ duomenimis, 2019 metais didesnius nei 500 ha miško sklypus valdė 58 fiziniai ir juridiniai asmenys.
„Ikea“ priklausė 27 tūkst. ha, „Dasos Capital“ – 14,6 tūkst. ha, „Dzūkijos miškui“ – 10 tūkst. ha, Gintautui Zinkevičiui – 7,5 tūkst. ha, „Dzūkijos medienai“ – 7 tūkst. ha.
