Nors 54 įstaigos veikė nuostolingai, sektorius per metus pasiekė 3,6 mln. eurų pelną, o mokėtinas pelno mokestis – 2,7 mln. eurų. Įstaigos yra sukūrusios 605 darbo vietas, iš jų Lietuvoje – 545.
„2019 metų audituoti jaunos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų rinkos rezultatai patvirtina, kad jai jaunatviško užsispyrimo įsukant veiklą tikrai netrūksta“, – pranešime sakė LB Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 67 elektroninių pinigų ir 48 mokėjimo įstaigos. Pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje Lietuvai tenka pirmoji vieta.
Pagal gautas pajamas, susijusias su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, didėjant rinkos dalyvių skaičiui, pernai mažėjo trijų didžiųjų rinkos dalyvių uždirbamų pajamų dalis. 2018 metais beveik pusę sektoriaus pajamų uždirbę trys rinkos dalyviai, 2019-aisiais gavo tik 31 proc. visos rinkos uždirbtų pajamų, o dešimt didžiausių įstaigų pajamos mažėjo nuo 75 iki 61 proc. viso sektoriaus pajamų.
Įstaigų vykdytų mokėjimo operacijų suma siekė 16,5 mlrd. eurų, iš jų didžiausias apyvartas sudarė juridinių asmenų vykdomi mokėjimai, pagal mokėjimo operacijų vertę dominavo mokėjimai iš Europos Sąjungos ir į ją.
Pagal mokėjimo operacijų sumą beveik trečdalį rinkos užėmė „Paysera LT“, antroje vietoje buvo „Secure Nordic Payments“, trečioje – „Perlas Finance“. Jų bendra mokėjimo operacijų suma sudarė 58 proc. visos sumos.
Dėl įvairių pažeidimų LB pernai panaikino licencijas trims įstaigoms, skyrė 11 baudų, kurių bendra suma siekė 538,6 tūkst. eurų, dviems įstaigoms apribojo veiklas, vieną įspėjo, o dar tris kartus viešai skelbė apie jų pažeidimus.