Įmonėje – nematyta situacija
Sandėliavimu muitinės ir Europos Sąjungos sandėliuose užsiimančios bendrovės UAB „Talga“ generalinis direktorius Marius Giedraitis „Delfi“ pasakojo, kad šiandien įmonė stebi gana įdomią situaciją.
Pasak jo, jau keletą savaičių sandėliuose prekių kaita yra itin intensyvi, o jų apyvartumas toks, kokio įmonė nematė net Kalėdų metu.
„Pastaruoju metu vyksta toks procesas, kuriuo mes patys negalime patikėti. Buitinės technikos sezonas būdavo spalio-lapkričio mėnesį ir gruodį, o ką padarėme per dvi savaites, tai tiek per jokias Kalėdas, geriausius laikus nesame padarę“, – atvirai sakė jis.
Kaip teigė, šiandien įmonės klientai yra tokios kompanijos kaip „KESKO Senukai“, „Beko“, „Topo centras“ bei dar keletas didmenininkų, o įmonė sandėliuoja prekes, kurios yra nuo vandens šautuvų iki sniego kastuvų bei buitinės technikos.
Visgi M. Giedraitis pastebėjo, kad padidėjusiems apsisukimams sandėliuose įtakos gali turėti keletas dalykų, tarkime, ir paprasčiausias parduotuvių noras užsipildyti tuščias lentynas.
„Aš manau, kad didelė dalis lemia ir tai, kad buvo didelis sustojimas per pačią koroną ir buvo uždarytos parduotuvės, o mūsų klientai yra didieji prekybos centrai, ir elektroninė prekyba tuo metu tiek neatsvėrė, kiek būdavo parduodama fizinėse parduotuvėse, o tos parduotuvės liko tuščios, tai dabar per visą Lietuvą jos užpildomos, todėl yra didelis procentas, kodėl tas paaugimas yra“, – svarstė jis, tačiau pridūrė, kad ne mažiau svarbu, jog toks bumas pastebimas jau kelias savaites, o tai galimai reiškia ne tik norą pildyti likusias tuščias lentynas, bet ir galimai padidėjusius įmonių pardavimus.
„Nes jeigu jos tik užsipildytų lentynas, tai truktų tik savaitę, – sakė jis. – Kitas dalykas, žmonės turbūt negali išskristi į Turkiją, todėl leidžia pinigus buitinės technikos pirkimui, tikriausiai čia taip reikėtų suprasti.“
M. Giedraitis taip pat aiškino, kad įtakos sandėliuose greitai besikeičiančioms prekėms gali turėti ir tam tikri sutapimai, tarkime, kad šiuo metu šalyje yra pats šaldytuvų sezonas.
„Nes kai pakyla temperatūra, kaip taisyklė, pas visus genda šaldytuvai, todėl dalis procentų pakilimo vis tiek tenka standartiniam sezonui“, – sakė jis.
Anot M. Giedraičio, jis kalbėti už visus žaidėjus rinkoje negali nežino, ar situacija visoje rinkoje tokia pati, tačiau tikino, kad su kai kuriais kolegomis Kauno rajone šiandien klientais net dalijamasi.
„Esmė, kad yra tam tikros prekių grupės, kur vieni gali sandėliuoti, kiti ne, tai su kolegomis net dalijamės klientais.
Tarkime, kas yra pagal mano poreikį, man tinka, o kas mažiau pagal mano poreikį, atiduodam kitiems. Anksčiau būdavome konkurentai, o dabar vos ne partneriai“, – atvirai apie šiandien įmonėje matomas tendencijas pasakojo jis.
Šuolį pajuto, tačiau sieja ne su vartojimo augimu
„Delfi“ pakalbino ir daugiau sandėliavimo paslaugas teikiančių įmonių atstovų.
Štai „ArkAma“ logistikos vadovas Marius Dubickas, kurio atstovaujama įmonė daugiau dirba su Europos ir Azijos klientais ir taip pat teikia sandėliavimo paslaugas, patvirtino, jog po karantino pabaigos paskelbimo sandėliuose pastebėjo nemažą prekių apyvartos šuolį, tačiau teigė, kad šiuo metu jis jau prigeso, bet įtakos tam galėjo turėti ir įsibėgėjusios vasaros atostogos.
„Kai buvo karantinas, viskas buvo sustoję, sumažėjo krovinių, o kai jis oficialiai pasibaigė, taip pat ir Europoje, viskas pradėjo judėti.
Po karantino buvo labai padaugėję krovinių, visi važiavo, krovėsi, darėsi, prekės atvažiavo, išvažiavo, veiksmas buvo nemažas, o dabar jau antra savaitė kaip ramiau.
Žinoma, tai gali būti susiję ir su vasaros atostogomis, nes, būna, tiek estai, tiek latviai, jie užsidarinėja po kelias savaites, būna prisivežę iš anksčiau prekių ir dabar nieko nesiveža, nes atostogauja. Nėra labai blogai dabar, vis tiek juda viskas, bet ne taip gerai, kaip iki viruso“, – sakė jis.
Tiesa, įmonės atstovas pridūrė nemanantis, kad gyventojai Europoje šiandien daugiau vartojantys. Jo nuomone, šuolį daugiau lėmė tie įmonių užsakymai, kurie jau buvo padaryti iš anksčiau.
„Manau, kad įmonės susivežė viską, kas buvo iš anksčiau užsakyta, o dabar visi žiūri atsargiai, laukia“, – sakė jis.
O štai krovinių pervežimo bei logistikos bendrovės „Hegelmann“ projektų vadovas Mindaugas Samulionis aiškino, kad sandėliuose jų įmonėje veiksmo daugiau būta karantino metu nei dabar, nes įmonė užsiima maisto prekių sandėliavimu.
„Mes esame orientuoti į maisto prekių sandėliavimą ir žinant kokia situacija buvo dėl COVID-19 ir panašiai, maisto prekių pardavimas pas partnerius šoktelėjo stipriai, o tuo pačiu ir mūsų apkrovos. Dabar viskas šiek tiek nuslūgo, bet apsukos vis dar yra nemažos“, – sakė jis.
M. Samulionis taip pat neslėpė, kad maisto prekių apyvartumas karantino metu, jo nuomone, labiausiai buvo susijęs su lietuvių grikių ir kitų ilgai galiojančių produktų pirkimu.
Dar viena įmonė – UAB „Parnasas“, kuri taip pat užsiima krovinių pervežimo, sandėliavimo ir perkraustymo paslaugomis.
Jos atstovai „Delfi“ patikino, kad sandėliuose stebi padidėjusį apyvartumą, tačiau, anot jų, jis labiau susijęs su internetine prekyba.
„Situacija yra tokia, kad iki atsigavimo dar toli toli, keletas metų.
Apyvartumas sandėliuose didesnis tik dėl pirkimo internetu smulkių siuntų/užsakymų/prekių ir jų gražinimo, taip žaidžia pirkėjai – tai netiko sportinių batų dydis, tai netiko skarelės ar apyrankės spalva“, – komentavo atstovai.
Gegužę pardavimus augino 14 proc.
„Topo centro“ generalinis direktorius Remigijus Štaras, paklaustas, kokius pokyčius stebi pardavimuose ir ar jaučia vartojimo atsigavimą teigė, kad gegužę pardavimai augo.
„Paklausiausia ir sparčiausiai augusi prekių grupė „Topo centre“ gegužės mėnesį buvo kompiuterinė technika.
Augo ir mobiliųjų telefonų, išmaniųjų laikrodžių pardavimai. Įsigyti šias individualias komunikacijos priemones pirkėjus tebeskatina pakitęs gyvenimo ritmas, atsiradusi galimybė dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu.
Gegužę pastebėjome gerokai išaugusią ir namų technikos, susijusios su būstų atnaujinimu ar įrengimu, paklausą, t.y. įmontuojama virtuvės technika, šaldytuvai, kavos aparatai, televizoriai.
Dėl itin karštų orų šį birželį vėsinimo įrangos pardavimai pasiekė visišką piką, tam tikrų, populiariausių modelių net trūko.
Pagal šiuos pokyčius galima numanyti, kad vartojimas mūsų rinkoje palengva atsigauna: lyginant su praėjusiais metais pardavimai „Topo centre“ gegužės mėnesį išaugo 14 proc.“, – komentavo jis.
Krizė truko du mėnesius
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis galima daryti išvadą, jog vidaus vartojimo krizė šalyje truko vos du mėnesius.
Anot jo, 2020 m. gegužę, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtys (atmetus automobilių ir degalų prekybą) Lietuvoje padidėjo 3,5 proc.
„Vertinant gegužės mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, galima pasakyti, kad vidaus vartojimo krizė Lietuvoje buvo trumpalaikė: vidaus vartojimo apimtys mažėjo tik kovą ir balandį (atitinkamai -3,8 ir -15 proc.), o šių metų gegužę mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje jau buvo 3,5 proc. didesnės nei prieš metus“, – teigė jis.
A.Izgorodinas taip pat aiškino, kad Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatą gegužę ištempė ne pirmo būtinumo prekių segmentas.
„Lyginant su 2019 m. geguže, mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apyvarta padidėjo 6 proc. Toks prieaugis rodo, kad gegužę Lietuvos vartotojai aktyviai leido pinigus ne pirmo būtinumo prekėms – o tai yra signalas, kad vidaus vartojimo rinka Lietuvoje stiprėja ir atsigauna“, – išvadas darė jis ir patikino, kad įtakos ganėtinai ženkliam mažmeninės prekybos ne maisto produktais šuoliui turėjo gegužę pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai bei akivaizdi stabilizacija darbo rinkoje.
Prognozuodamas, kaip mažmeninės prekybos rodikliai ne maisto prekėmis atrodys birželį, ekonomistas svarstė, kad jie turėtų dar labiau gerėti.
„Birželio mėnesį Lietuvos vartotojų nuotaikos šovė į viršų ir pasiekė 2017 m. vidurio lygį.
Negana to, birželį Lietuvos vartotojų pasitikėjimas buvo 4 kartus didesnis nei šių metų balandį. Lietuvos vartotojai vis geriau vertina ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas bei planuoja didesnes išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms. Visa tai indikuoja, kad stipriai pagerėjęs Lietuvos vartotojų optimizmas turės didelį teigiamą impulsą birželio mėnesio Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatams“, – sakė jis.
Apyvarta augo 17,5 proc.
„Delfi“ primena, kad gegužę, sušvelninus karantino dėl koronaviruso pandemijos sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo 17,5 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 66,2 proc., prieš kurį laiką pranešė Statistikos departamentas.
Kaip rašė Elta, tuo metu ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 30,9 proc., o užsakomasis pardavimas paštu arba internetu smuko 5,4 proc.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) gegužę sudarė 1 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su balandžio mėnesiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 17,5 proc.
Kaip skaičiuoja departamentas, per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 3,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 30,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 23,3 proc.
Gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,9 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 6 proc., o automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 7,6 proc.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) gegužę sudarė 39,3 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su balandžio mėnesiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 66,2 proc. Gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 47,9 proc.
