Skaičiuojant atostoginius reikia įtraukti paskutinių trijų mėnesių darbo dienas ir darbo užmokestį. Prastovos, nedarbingumas, nemokamos atostogos ir pan. nebūna įtraukiamos. Pavyzdžiui, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių.

Tačiau laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebėjo, kad atostoginių suma gali būti daug menkesnė tiems darbuotojams, kurių bazinis atlyginimas sutartyje yra mažas.

„Jei žmogus, pavyzdžiui, atostogauja liepą, tai mes vidurkį skaičiuosime iš birželio, gegužės ir balandžio. Visi trys mėnesiai buvo prastovose. Tada vidurkis bus skaičiuojamas ne iš tų trijų mėnesių darbo užmokesčio, bet bus skaičiuojamas iš darbo užmokesčio nurodyto darbo sutartyje. Gali būti įvairios darbo sutartys: kuriose nurodyta didelė suma ir nesikeičia kas mėnesį, bet pas daug ką yra, ypač kas ne daug uždirba, minimalią algą, bet po to žmogus gauna priedus – už viršvalandžius, už naktinį darbą, už darbą per šventes ir jam susidaro visai neblogai. Šitie žmonės nukentės. Jiems gal būtų buvę geriau per tas prastovas pasiimti atostogas ir gauti atostoginius, kurie buvo skaičiuojami iš vidurkio, kur buvo šitie priedai, nes jei dabar liepos mėnesį atostogaus ir atostogos bus skaičiuojamos iš 3 mėn. intervalo, kur nei vienos dienos nedirbo, tai iš tikrųjų bus liūdna“, – pastebėjo D. Čibirienė.

Daiva Čibirienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Taigi visi šitie dalykai, jei buvo nedarbingumas tris mėnesius ir prastova, tokia kombinacija galėjo būti, tai ta pati situacija. Žiūrim į darbo sutartį ir koks atlyginimas darbo sutartyje, tokie ir bus atostoginiai“, – patikslino ji.

Anot jos, kai kurie darbuotojai gali būti nemaloniai nustebinti, tad buhalterių atstovė turi patarimą.

„Neatostogaukit. Padirbėkite bent vieną mėnesį su visais savo priedais, kuriuos gaudavote anksčiau ir tada tas mėnuo bus atskaitos taškas, ir pagal jį jau bus skaičiuojami kito mėnesio atostoginiai. (…) Prieš tai buvę (mėnesiai – Delfi) tušti, vadinasi žiūrime tik tą vieną mėnesį“, – teigia ji.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laidoje teigė, kad finansiškai geriausia priemonė, kokia darbuotojai galėjo naudotis per karantiną – atostogos. Jeigu darbuotojas turėjo sukaupęs dienų, šis variantas buvo geresnis nei prastovos ar nedarbingumas, mat ir atostoginiai buvo skaičiuojami iš tų mėnesių, kuomet dar dirbant gauti priedai.

„Bet, deja, buvo tokių, kurie negalėjo to padaryti, nes nebuvo pakankamai prikaupę dieną, tai jiems teko prastova. Sutinku, kad šiai dienai jiems bus sunkiausia ir vasarą labiausiai nepasimokės eiti atostogauti.

Daugelis, kas išėjo iš prastovų, iš tikrųjų laukia darbo, nori eiti į darbą, jiems pakankamai sudėtinga būti prastovose. Reikia suprasti, kad iki šiol jei dirbai už 1000–2000 eurų, staiga pradedi vieną, du tris mėnesius (dirbti – Delfi) už minimalią algą. Tie žmonės, kurie turėjo paskolas, turi šeimas, kuriems reikia išlaikyti vaikus, tas finansinis stresas iš tiesų labai stiprus ir daugelis iš jų tiesiog laukia, kad galės vėl sugrįžti prie tų finansinių pajamų, kurias turėjo iki karantino“, – kalbėjo I. Ruginienė nurodydama, kad kol kas negirdi iš darbuotojų skundų, jog darbdaviai jų neišleistų atostogauti po prastovų.

Inga Ruginienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ji pridėjo, kad labiausiai atostoginių sumažėjimą gali pajausti tie darbuotojai, kurie buvo prastovose, o prieš tai dirbo pamainomis.

„Kas budi – pamainos suskirstytos, dieną, naktį jau kitu tarifu mokama. Yra nemažai gamybinių įmonių, kai sutartyje yra pagrindinė ir kintamoji dalis. Vienos įmonės pasirenka strategiją mokėti vieną atlyginimą, stabilų, kitos ne. Tie patys vadybininkai, kurie turi atlyginimus ir proc. nuo pardavimo. (…) Tai gera motyvacinė sistema, jei kintamoji dalis ar priedas, kurį susirenki, neviršija 20 proc. Jei yra tokių įmonių, kur tau 50 proc. ant 50 proc., tai čia begalinis kiekvieną dieną stresas darbe, nes tavim darbdavys nuolatos manipuliuoja, tą kintamą dalį bet kada gali atimti“, – pastebėjo I. Ruginienė.

Kiek anksčiau LBAA preizdentė Delfi pasakojo, kuriais mėnesiais šiais metais palankiausia ir nepalankiausia atostogauti. Jei darbo užmokestis visus metus išlieka nepakitęs, tada geriausia atostogauti tą mėnesį, kuris turi daugiausiai darbo dienų.

„2020 m. mums liko du geriausi mėnesiai – liepa ir rugsėjis. Šiemet pats blogiausias likęs mėnuo yra lapkritis – šį mėnesį eidami atostogauti gausite mažiausius atostoginius, jei alga yra nuolatinė. Mažiau blogas – gruodis. Jis visada yra blogas atostogoms, nes turi nedaug darbo dienų, nors pats mėnuo yra ilgas. Pernai jis buvo pats blogiausias mėnuo atostogoms. Priklausomai nuo pasirinktų mėnesių, atlyginimas gali būti 3–4 proc. didesnis arba mažesnis“, – pasakojo ji.