Jei Seimas priims tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą, lengvata būtų taikoma nuo kitų metų.
Be kita ko, Seimas dar balsuos, ar nustatyti, iki kelintų metų sudarytoms stambių investicijų sutartims leisti naudotis tokia lengvata. Biudžeto ir finansų komiteto nariai „valstiečiai“ Valius Ąžuolas bei Vida Ačienė ir socialdarbietis Andrius Palionis siūlo šią lengvatą taikyti iki 2025 metų pabaigos sudarytoms stambių projektų investicijų sutartims.
„Derybos su stambiais investuotojais įprastai trunka kelerius metus. Taigi penkerių metų terminas įstatymo efektyvumui įvertinti yra pakankamas. Baigiantis šiam terminui, Seimas turės galimybę šį terminą pratęsti, atsižvelgdamas į sudarytų stambių projektų sutarčių skaičių ir naudą valstybei“, – sako siūlymo iniciatoriai.
Pelno mokesčio lengvata būtų taikoma, jeigu įmonei suteikta valstybės pagalba neviršytų Europos Sąjungos leistinos sumos – iki 25 proc. investicijų. Tai reiškia, kad ši suma būtų išdalinama 20-čiai metų.
Lengvata galėtų naudotis duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos bei gamybos įmonės – investicijos į jas turėtų didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Tačiau lengvatą įmonės prarastų, jei Vilniuje ir Vilniaus rajone veikiančios įmonės investicijos per metus nebesiektų 30 mln. eurų, arba vidutinis jos darbuotojų skaičius nebeviršytų 200, o kitoje šalies teritorijoje – atitinkamai 20 mln. eurų ir 150 darbuotojų.
Jeigu stambus investuotojas investuos virš 100 mln. eurų, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją, kuri nustatytų kitas mokesčių lengvatos „lubas“ atsižvelgiant į jo gaunamą valstybės pagalbą.