Atlikus patikrinimą nustatyta, kad „Vilniaus vandenys“ per 2014–2018 m. iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus – ftalatus. Už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso – 7 561 902 Eur.
AAD direktorė Olga Vėbrienė atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija dar 2014 m. pakeitė Nuotekų tvarkymo reglamentą, kuriame nurodyta, kad ftalatai nustatyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų.
„Tad nuo 2014 m. išleisti į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingųjų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Paprastai tariant, vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos“, – pabrėžė O. Vėbrienė.
Kaip pastebi AAD vadovė, „Vilniaus vandenys“, turėdami žinybinę laboratoriją, privalo atlikti tyrimus, monitoringą ir stebėti laboratorinius duomenis, bet daugiau nei šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į taršos prevencijos kontrolės leidimą būtų įtraukti ftalatai.
„Laikantis leidime teršalų išleidimo iš nuotekų valyklos į aplinką sąlygų ir kontroliuojant į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą savo nuotekas išleidžiančius abonentus, pradėtų veikti principas, kad už taršą moka tiesioginis teršėjas. Tad kontroliuojant gamybines nuotekas į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiančius abonentus, pagal sutartinius įsipareigojimus šie abonentai turėtų atlyginti „Vilniaus vandenims“ už sutartyje nenumatytus arba didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijančius teršalus“, – papildė AAD direktorė O. Vėbrienė.
Aplinkos apsaugos departamento sprendimą „Vilniaus vandenys“ per 1 mėnesį gal apskųsti teismui.
„Vilniaus vandenys“ gresiančią milijoninę baudą skųs teismui: mokestinę naštą bendrovė suvokia tik kaip norą pasipelnyti
„Vilniaus vandenys“ išplatino pranešimą spaudai, kuriuo nurodo, kad su šiais kaltinimais bendrovė kategoriškai nesutinka ir vos sulaukusi nepalankaus galutinio sprendimo, jį skųs teismui. Bendrovė aplinkosaugininkų ketinimus atgaline tvarka užkrauti jai keliasdešimt kartų didesnę nei įprasta mokesčių naštą vadina nepagrįstais ir suvokiamais tik kaip norą pasipelnyti vandentvarkininkų sąskaita.
„Kaip jau ne kartą teigėme, bendrovei mesti kaltinimai nedeklaravus ar nuslėpus taršos mokesčius, yra absurdiški. Juos vertiname tik kaip Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų nesugebėjimą konstruktyviai spręsti šalies aplinkosaugos problemų, atsakomybės naštą perkeliant vandentvarkos įmonėms“, – sako „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Vadovo teigimu, sulaukus nepalankaus galutinio aplinkosaugininkų sprendimo dėl mokestinio patikrinimo rezultatų, jis bus skundžiamas teismui ir neabejojama, kad bendrovei savo nekaltumą pavyks nesunkiai įrodyti ir mokestinės naštos išvengti.
„Tiek Aplinkos ministerija, tiek ir ministerijai pavaldžios įstaigos iki mokestinio bendrovės patikrinimo laikėsi pozicijos, jog šalies miestų nuotekų valymo įrenginiai neturi galimybių valyti ftalatus ir fenolius todėl nėra reikalavimo ar praktikos miestų nuotekų valyklas pritaikyti valyti specifinius teršalus. Apie ftalatų ir fenolių susidarymą ir išleidimą į aplinką kontroliuojančios institucijos nuo pat 2012 m. žinojo: stebėjo jų koncentraciją, bet iki 2019 m. nelaikė tai pažeidimu ir nereikalavo šių teršalų įtraukti į vandentvarkos bendrovių taršos leidimus (TIPK), kad bendrovės valstybei mokėtų proporcingus mokesčius.
Pagrindinis reikalavimas ir principas, kurio turėjo būti ir vandentvarkos įmonės jo laikėsi - negalėjo būti viršijamos didžiausios leistinos teršalų koncentracijos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai. Per visą vertinamą veiklos laikotarpį - t. y. 2014 - 2018 m. nebuvo atvejų, kad „Vilniaus vandenų“ į aplinką išleidžiamose nuotekose ftalatų ar fenolių koncentracija viršytų nustatytas didžiausias leistinas ribas.
Tačiau nuo 2019 m. aplinkosaugininkų nuomonė pasikeitė, didžiosios vandentvarkos - Klaipėdos, Kauno, Kėdainių ir Vilniaus bendrovės sulaukė reikalavimo mokėti 50 k. padidintus viršnormatyvinės taršos mokesčius.
Taip formuojamą šalies aplinkosaugos politiką traktuojame kaip nenuspėjamą ir mažų mažiausiai neatsakingą. Vadovaujantis tokia aplinkosaugininkų logika, vandentvarkos įmonės gali sulaukti dar daugiau staigmenų – t. y. milijoninių mokesčių už visus medžiagas, kurių minimalūs kiekiai susidaro ar gali susidaryti miestų nuotekų valyklose “, – rašoma pranešime.
Ftalatai – visame pasaulyje aktuali problema. Nors Lietuvos vandentvarkos įmonės teigia, kad Europoje nėra technologinių galimybių ftalatų pašalinimui iš nuotekų, tačiau daugelis Vakarų Europos valstybių šiai problemai spręsti jau dabar pasitelkia modernias technologijas ir skiria milijonines investicijas. AAD konsultavosi su aplinkos apsaugos problemas nagrinėjančiais Lietuvos mokslininkais – jų nuomone, ftalatams pašalinti iš nuotekų yra sukurta technologinių sprendimų, tik į juos reikia investuoti.
Gyventojams primenama, kad ftalatai, kurių rasta iš nuotekų valyklų išleistuose teršaluose, – dirbtinės priemaišos, beveik visada naudojamos PVC plastikuose kaip minkštikliai. Kadangi jie nėra smarkiai įsitvirtinę plastike, todėl nesunkiai patenka į aplinką per visą daikto naudojimo laikotarpį.
Kaip rašoma AAD pranešime, moksliniai tyrimai rodo, kad šis silpnas sintetinis estrogenas siejamas su daugybe ligų: įvairių rūšių vėžiu, diabetu, rezistencija insulinui, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, antsvoriu, skydliaukės problemomis, taip pat paskatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti sunkias žarnyno ligas. Vaikams ftalatai gali sukelti astmą ir yra ypač pavojingi nėščioms moterims, nes net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi.
