Vertindamas naujausius statistinius duomenis ekonomistas teigia, kad gyventojai vis daugiau išleidžia, o statistika rodo, kad atlyginimai ir toliau didėja.
„Gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms. Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba buvo didesnė nei prieš metus, o vien mažmeninės prekybos ne maisto produktais metinis augimas siekė net 6 proc. Atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad šis augimas birželio mėnesį dar labiau įsibėgėjo. O kodėl neturėtų?
Birželio mėnesį sparčiai gerėjo situacija darbo rinkoje – 32 tūkstančiai darbuotojų buvo atleisti iš darbo, bet net 50 tūkst. buvo priimti į darbą. Priešingai daugeliui nepagrįstai niūrių prognozių vidutinis darbo užmokestis ne mažėja, o didėja (ir ne tik dėl to, kad nuo metų pradžios maždaug dešimtadaliu padidėjo ir MMA, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai)“, – socialiniame tinkle rašo jis.
N. Mačiulis pastebi, kad visa tai vyksta dar net neprasidėjus valdžios numatytam skatinimui (neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas, 200 eurų išmoka pensininkams).
„Ir visa tai dar net įvairioms padidintoms socialinėms išmokoms ir kitoms skatinimo priemonėms nepasiekus gyventojų sąskaitų. Ekonomikos „skatinimo“ priemones greitai gali tekti vadinti ekonomikos „perkaitinimo“ priemonėmis“, – teigia ekonomistas.
Statistikos departamentas: vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį padidėjo 7 proc. punktais
Kaip praneš Lietuvos statistikos departamentas, vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo -4 ir, palyginti su geguže, padidėjo 7 proc. punktais.
Po staigaus kritimo balandžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis kyla antrą mėnesį iš eilės.
Birželį, palyginti su geguže, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 9 proc. punktais (nuo 14 iki 23 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, sumažėjo 12 proc. punktų (nuo 59 iki 47 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su geguže, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, padaugėjo nuo 18 iki 22 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais (nuo 23 iki 15 proc.).
Birželį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek geriau nei gegužę: 23 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 28 proc. – kad ji pablogėjo (gegužę – atitinkamai 22 ir 30 proc.).
Birželį 28 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 20 proc. – mažiau (gegužę – atitinkamai 26 ir 24 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį skyrėsi 1 proc.+ punktu: mieste jis sudarė minus 4, kaime -5. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8, kaime – 3 proc. punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Miesto gyventojų, teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis padidėjo nuo 20 iki 25 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 17 iki 23 proc., prognozuojančiųjų šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 14 iki 23 proc., ketinančiųjų daugiau išleisti didesniems pirkiniams – nuo 25 iki 28 proc.
