Savo ruožtu Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad Vakarų gamintojų siekis sugrąžinti gamybą į artimesnius regionus yra neeilinė galimybė Lietuvai.
„Turime puikius talentus, infrastruktūrą, politinį ir mokestinį stabilumą bei, svarbiausia – stiprią jau čia veikiančių Vakarų investuotojų ekosistemą, bendruomenę bei sėkmės istorijas“, – vardijo jis.
Vis dėlto, ne visose logistikos įmonėse pandemija pasėjo optimizmą. Kaip „Delfi“ informavo „Westtransit“ atstovas Gintaras Juocys, jie Klaipėdoje planuoto 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlio statybas kol kas sustabdė.
„Dėl pandemijos užšaldėme investavimą į sandėlio statybą. Atidėta kitiems metams“, – sakė jis.
Ypač aktyvūs praėję metai
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ generalinis vadovas Audrius Šapoka sakė, kad sandėliavimo paskirties objektų plėtroje itin aktyvūs buvo 2019 metai.
„Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose 2019 metais buvo baigtos 7 įvairios paskirties projektų (etapų), kuriuose įrengta 93,8 tūkst. kv. m sandėliavimo paskirties patalpų, statybos. Tai yra beveik tiek pat kiek buvo pastatyta 2018 metais ir 19 proc. daugiau lyginant su 2017 metais“, – sakė jis.
A. Šapoka dėstė, kad 2020 metų pradžioje Vilniaus regione buvo planuojama pastatyti bent 4 naujus stambesnius sandėliavimo paskirties pastatus, kuriuose suplanuota apie 47 tūkst. kv. m sandėliavimo paskirties patalpų.
„Kol kas, praėjus karantinui, nematome jokių ženklų, kad šių projektų statybos būtų sustabdytos ar liktų neįgyvendintos“, – sakė jis.
Kaip rašoma naujausiame „Ober-Haus“ komercinio NT rinkos komentare, projektus Vilniuje įgyvendina „Transekspedicija“, „Baltic Sea Properties“ ir „Lietuvos paštas“.
Kaune naujų projektų 2020 metais nenumatoma, o Klaipėdoje apie planus plėtoti sandėliavimo paskirties projektus skelbė „Stonus Invest“ („Vlantana“), „Retal Baltic“, „V. Paulius & Associates Real Estate“ („Baltic Logistics Center“), „Telmento transportas“, „Transnest“, „Westtransit“, „Gedlito transportas“ ir „Vingės logistika“.
„Nepaisant nedidelio šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų laisvų patalpų lygio, kuris per 2019 metus Vilniaus regione ūgtelėjo nuo 3,9 proc. iki 4,1 proc., plėtotojai tik retais atvejais pradeda naujų projektų statybas neturėdami išankstinių sutarčių su nuomininkais bent daliai patalpų, todėl panašu, kad šiemet šioje naujoje sandėliavimo pasiūloje pokyčių neturėtų būti“, – komentavo A. Šapoka.
Jis taip pat sakė, kad reikšmingų sandėliavimo patalpų kainų pokyčių kol kas nefiksuoja.
„Tačiau sudėtinga įžvelgti ir augimo perspektyvas. Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 4–5 eurus už kv. m, o senos – už 1,9–3,5 eurus/kv. m. Kaune nauji sandėliai – 3,5–5 eurus/kv. m, seni – iki 3,5 eurus/kv. m, o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,5–5 eurus/kv. m, seni – iki 3,3 eurus/kv. m“, – vardijo A. Šapoka.
Juda į priekį
Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė sakė, kad Vilniaus logistikos centro statybų pabaiga jau paskelbta.
„Su projektu sparčiai judame į priekį. Šiuo metu pradedama montuoti įranga. Šiuo metu į logistikos centrą investuota jau daugiau nei 8 mln. eurų, bendros investicijos sieks 24 mln. eurų. Veikla naujajame logistikos centre bus pradėta šį rudenį, o pilnai automatizuotas skirstymas visai Lietuvai bus vykdomas jau 2021 metų pirmoje pusėje“, – sakė ji.
Valstybės valdomos įmonės atstovė dar sakė, kad karantino metu naujojo logistikos centro statybų darbai nesustojo.
„Priešingai – viskas vyksta daug greičiau nei numatyta plane. Pirmasis, šiuo metu montuojamas, konvejeris skirtas lengvų siuntų (iki 5 kilogramų) skirstymui, kuris galės išskirstyti daugiau nei 10 tūkst. siuntų per valandą – rankiniu būdu tokiam siuntų kiekiui išskirstyti reikia 6 pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų.
Taip pat jau pradėta tvarkyti logistikos centro aplinka: išklota aptarnaujančiam transportui ir darbuotojams skirta saugoma automobilių stovėjimo aikštelė, ant pastato užkabintas Lietuvos pašto logotipas, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės – šiuo metu perkami du elektriniai krovininiai mikroautobusai, kurie važiuos maršrutu logistikos centras – Vilniaus oro uostas“, – pasakojo V. Budrienė.
Projektų neatsisako
Kitaip nei prieš tai minėta „Westtransit“, Klaipėdos įmonė „Vingės logistika“ pernai patvirtintų bei pradėtų sandėliavimo ploto plėtros projektų neatsisako.
„Planai per kelis etapus padvigubinti mūsų plotą Klaipėdos LEZ nėra pasikeitę“, – „Delfi“ sakė įmonės direktorius Algimantas Bluškis.
Jis pasakojo, kad dėl viruso protrūkio buvo šiek tiek sulėtėję ar net sustoję tam tikri procedūriniai šio projekto darbai, tačiau, dabar jau vėl viskas juda pilnu tempu ir yra tęsiama toliau.
„Tam tikri pirmieji šio projekto darbai turėtų prasidėti jau artimiausiu metu. Didžiuosius ir pagrindinius statybos darbus ketiname pradėti dar šiais metais, kai tik bus gautas statybas leidžiantis dokumentas pagal suderintą projektą.
Nepaisant pandemijos, matome daug pozityvių ženklų logistikos rinkoje, tarp kurių – išaugęs poreikis internetinei prekybai, greitam prekių judėjimui sandėliuose po reikiamo paruošimo.
Papildomų sandėliavimo patalpų poreikis per pandemiją išaugo ne tik Vakarų rinkose, kas labiausiai išryškėjo Vokietijos rinkoje, bet ir Lietuvoje. Taip pat tikimės ir prognozuojame gana spartų tos pačios Rusijos rinkos atsigavimą. Dėl šių priežasčių pandemijos akivaizdoje savo investicinių planų nestabdėme ir planuojame plėtrą“, – aiškino jis.
Darbus toliau vykdo ir „Transnest“. Įmonės generalinis direktorius Alexanderis Troitskiy pasakojo, kad jų planuojamas objektas yra kelių funkcijų: metalo apdirbimo ir sandėliavimo.
„Tad užtrukome su projektavimo bei vidinėmis derinimo procedūromis, susijusiomis su gamybinės įrangos parinkimu. Savivaldybė derinimus atliko laiku, nežiūrint į susiklosčiusią sudėtingesnę nuotolinio darbo aplinką. Pradėti statinio nulinio ciklo darbai, vyksta geležinkelio atšakos rekonstrukcija, tikimės statybos darbus baigti 2021 metų antroje pusėje.
Statinys tarnaus mūsų poreikiams, tad tikime savo būsimo „vaiko“ darbinga perspektyva“, – pasakojo jis.
Trumpina tiekimo grandines
Lietuvoje yra įsteigtos septynios laisvosios ekonominės zonos: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių.
Koronaviruso pandemija jas paveikė nevienodai. Pavyzdžiui, kaip sakė Akmenės rajono savivaldybės investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Navickienė, pas juos naujų sandėliavimo projektų neatsirado.
Tuo metu Klaipėdos LEZ per karantiną pasirašė sutartį su nauju klientu. „Jo plėtrą padiktavo ankstesnio kliento Skandinavijoje sprendimas tam tikrų komponentų gamybą iš Kinijos vėl sugrąžinti į Europą ir konkrečiai į Klaipėdą. Tiesa, daugiau detalių apie šį klientą paskelbsime per artimiausias kelias savaites“, – sakė Klaipėdos LEZ vadovas E. Kiudulas.
Jis komentavo, kad kelerius metus iki COVID-19 pandemijos tarp Vakarų įmonių vyravo nuotaikos siekti priartinti gamybą iš Rytų ar Pietryčių Azijos arčiau „namų“.
„Tam yra daugybė priežasčių, tokių kaip spartėjantys produktų kūrimo, tiekimo ir gyvavimo ciklai, kultūriniai panašumai ir skirtumai bei sąnaudų pokyčiai. Be abejo, pandemijos metu ši tendencija dar labiau išryškėjo, – sakė E. Kiudulas. – Kalbant apie logistikos sektorių, vertėtų paanalizuoti pagrindinius jo klientus: gamybos ir prekybos bendroves.
Akivaizdu, kad Lietuvos transporto ir logistikos sektorius išloštų dėl kone kiekvieno naujo šalyje įsikuriančio gamybininko, tačiau gamybos srities apimtis ir investicijas lems ne tik Lietuvos pastangos pritraukti investicijas, bet ir globalios ekonominės tendencijos ir vartotojų lūkesčiai.“
E. Kiudulo manymu, prekybos sektorius patyrė neeilinius mėnesius.
„Vieniems jie reiškė milžiniškus pirkėjų srautus, o kiti susidūrė su vartotojų nerimu ir nežinomybe. Abiem atvejais didelę reikšmę turi sklandi ir efektyvi logistika, tiek susidorojant su didžiulėmis apimtimis, tiek siekiant efektyvumo.
Manau, kad atmetus situacijas, kuomet būtinas pristatymas tą pačią dieną ar per kelias valandas, Lietuvos logistikos sektorius turi neblogą eksporto potencialą. Dalis logistikos yra ne vien „prekių pasaugojimas“, bet visa eilė pridėtinių paslaugų, tokių kaip galutinių prekių surinkimas (ar sukomplektavimas) iš skirtingų gamintojų tiekiamų komponentų, pakavimas, markiravimas, muitinės paslaugos ir kt. Lietuvos logistai turi puikios patirties šiais klausimais, todėl esu tikras, kad jie gali savo paslaugas eksportuoti, visų pirma į Skandinaviją, Šiaurės ir Vidurio Europą“, – kalbėjo Klaipėdos LEZ vadovas.
Mato naujų galimybių
„Ad Rem Lez“ direktorius T. Rauckis sakė, kad pandemijos metu sandėliavimo, trečiųjų šalių logistikos (3PL) paslaugų ar muitinės sandėlių paslaugų rinka traukėsi lygiagrečiai su prekybos ir gamybos sektoriais.
„Kai dauguma fizinių prekybos taškų buvo uždaryti, o gamybininkai buvo priversti sumažinti ar net visai sustabdyti gamybą. Augimą išlaikė tik elektroninė prekybą, tačiau jos atsvara nebuvo tokia ryški ir nežinia dėl ateities perspektyvų galutinius pirkėjus vertė susilaikyti nuo brangesnių pirkinių“, – sakė jis.
T. Rauckis sakė, kad nors 3PL ar elektroninė prekyba reikalauja apie 2–3 kartus daugiau sandėlio grindų ploto, šiuo metu plėtros neplanuoja.
„Tačiau aktyviai analizuojame rinką ir matome naujų galimybių Vakarų Europos ar Skandinavijos rinkose. Klientų poreikis būti arčiau namų rinkų, turėti didesnius atsargų kiekius, mažinti kaštus ir trumpinti pristatymo laiką ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti naudos sandėlių logistikos rinkai ir koreguoti mūsų plėtros planus į teigiamą pusę. Vakarų Lietuvos sandėliavimo paslaugų rinka turi savo specifikos ir daugiausia priklauso nuo krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą, keltų jungčių su kaimyninėmis rinkomis, tad labai sveikintume jei jų pagausėtų“, – kalbėjo jis.
„Ad Rem Lez“ vadovas dar papasakojo, kad prieš kelis metus pradėjo sėkmingą partnerystę su viena stambia Švedijos mažmenininke.
„Klaipėdoje surenkame ir paruošiame visą kompanijos klientams skirtą produkciją, kurią per mažiau nei parą jūra pristatome vietos kurjerių tarnybai, kuri jau atlieka „paskutinės mylios“ pristatymą iki galutinio pirkėjo būstinės.
Manome, kad Šiaurės ir Vakarų Europos prekybos sektoriui šiandien tapo itin aktualus lankstumas, t. y. galimybė dirbti be griežtų įsipareigojimų, mokėti pagal realų darbų faktą, gebėjimas integruoti informacinių technologijų sistemas. Visą tai gali puikiai užtikrinti mūsų šalies logistikos sektorius, niekuo nenusileidžiantis vakarų Europos logistams, o dažnai net ir pranokstantis savo lankstumu ir kompetencijomis“, – sakė T. Rauckis.
Naujų galimybių šiuo metu mato ir Šiaulių bei Kėdainių LEZ atstovaujantis Giedrius Valuckas.
„Kadangi Lietuva yra „augančių ekonomikų“ šalies vaidmenyje – kiekviena krizė atveria naujas galimybes, – sakė jis. – Tarptautinių verslų tiekimo padaliniams „išėjus iš komforto zonų“, lietuvių verslininkams atsiranda didesnės galimybės teikti pasiūlymus bei pasirašinėti kontraktus.“
Pašnekovo manymu, dėl skaitmenizacijos bei robotizacijos vis didesnis svoris tenka investicijoms į ilgalaikį turtą.
„Todėl atsiranda „nearshoring“ tendencija, kuri atveria Lietuvai galimybes pritraukti naujas plyno lauko investicijas iš įmonių, perkeliančių gamybos pajėgumus iš Kinijos.
Be to, Lietuvos verslininkai bei investicinė aplinka turi galimybių prisitraukti naujų klientų gamybinių projektų bei investicinių projektų prasme ne tik dėl vyraujančios pandeminės situacijos, tačiau ir dėl vykstančių prekybinių karų, kadangi kaip tik dabar tarptautiniai verslai trumpina ir diversifikuoja tiekimo grandines, taip mažindami riziką bei trumpindami tiekimo terminus“, – sakė G. Valuckas.
Vis dėlto, jo teigimu, didžiausia problema yra Lietuvos žinomumas bei įvaizdis.
„Lietuviams, sunku įtikinti net vertinti mus kaip potencialius tiekimo grandinės atstovus ar investicinių projektų partnerius, o tokios krizinės situacijos kaip ši padeda mus pastumti į sąrašo viršų.
Bendra situacija pramonėje yra tokia, kad su esamais užsakovais daugelyje inžinerinės pramonės sričių užsakymai yra sumažėję, bet padidėjęs potencialas su galimais užsakymais iš naujų klientų. Mūsų pranašumas yra lankstumas bei greitis perorientuojant gamybos pajėgumus, paslaugas, rinkas, todėl tie verslai, kurie gali atitinkamai greitai ir teisingai sureaguoti – turės neblogus rezultatus ateityje“, – prognozavo G. Valuckas.
Galiausiai Panevėžio LEZ direktorius Rokas Krivonis sakė, kad kol kas naujų sandėlių projektų neturi, bet daugiausiai orientuojasi į gamybinius projektus, kurie dažnai turi ir paskirstymo centrą.
„Perspektyvos geros, nes pandemijos patirtis, kai kurioms įmonėms sukėlė nemažai iššūkių. Kadangi laikas po pandemijos dar trumpas, o įmonės dar sprendžia vidinius klausimus, ateityje tikimės sulaukti didesnio dėmesio steigiant sandėliavimo ar paskirstymo centrus Lietuvoje, kurie aptarnautų Europos rinkas.
Daugiausiai galimybių turime projektuose, kuriuose perkeliama daugiau operacijų kaip surinkimas ar pan. Jeigu bus vien tik sandėliavimas, galime pralošti geografine, rinkų artumo prasme, nes ši dedamoji gali atsverti kitus privalumus“, – svarstė jis.
