„Devyniasdešimt trys dienos, per kurias Lietuvos ekonomika ir gyvenimas buvo sustabdyti, padarė nemažos įtakos Lietuvos verslui. Sumažėjus darbo, pajamų ir užsakymų, ne vienos ūkio šakos įmonės suskato spręsti kylančias problemas: karpyti atlyginimus ar kitas sąnaudas, leisti darbuotojus neapmokamų atostogų, forminti pravaikštas ar netgi imtis atleidimų. Visa tai puikiai atsispindėjo „Sodros“ teikiamoje samdomų asmenų statistikoje. Darbuotojų, dirbančių įmonėse, kreivė ėmė leistis žemyn. Tačiau švelnėjant apribojimams, šis čiuožimas lėtėjo tuose sektoriuose, kurie atgavo galimybę dirbti. Dabar, kai karantinas atšauktas, ne vienoje ūkio šakoje pastebime personalo gausėjimo tendencijas“, – sako Lietuvos įmonių informacijos portalo CR.lt analitikė Alina Bočkienė.

CR.lt ekspertai išanalizavo, kurie iš 82-iejų ūkio sektorių per minėtas 93 dienas jau padidino darbuotojų skaičių, o kurie ir toliau liko su minusu.

Pirmiausia pastebima, kad per karantiną aktyviai personalą samdę prekių pristatymo verslai, tokie kaip „Barbora“ šiuo metu jau atsisakė nemažo pagalbininkų kiekio ir persitvarko veikti ramesnės paklausos sąlygomis.

Kaip rašoma pranešime spaudai, skaičiuojant absoliučiais skaičiais, birželio 16 d. personalas 750-čia žmonių padidėjo infrastruktūros objektų statyboje, kuriai vasara – pats darbymetis, o finansuojamos tokio statybos daugiausiai iš ES lėšų ar ilgalaikių planinių investicijų.

Antros liko kasybos sektoriaus įmonės (+316). Lietuvoje turime žvyro karjerus, kurių produkcijos reikia tiem patiems infrastruktūros objektams. Toliau sekė žemės ūkio verslai, suaktyvėjantys būtent vasarą (+274), viešojo valdymo ir apsaugos sektorius (+258) bei kita (prietaisų,smulkių metalo dirbinių) gamyba (+101).

Didžiausi nuopoliai

Didžiausius personalo nuostolius per karantiną fiksavo kelių transporto (-3212), švietimo (-2827), maitinimo (-2754), mažmeninės prekybos (-2148), sveikatos apsaugos (-2060), didmeninės prekybos (-1898) ir baldų gamybos (-1671) sektoriai. Kiek netikėta, kad mažėjo dirbančių švietime ir sveikatos apsaugoje. Tikėtina, kad dėl koronaviruso iš mokyklų pasitraukė ne vienas pensijinio amžiaus mokytojas, o ir sveikatos sektoriuje buvo žmonių, kurie, tikriausiai, nutarė pasukti iš medicinos, taipogi negalima atmesti ir ribojimo medikams dirbti keliose darbovietėse įtakos.

Transporto sektoriaus personalas galėjo trauktis dėl karantino pradžioje sumenkusių vidinių pervežimų, o taip pat dėl to, kad nemažai vairuotojų užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, išvyko karantino perlaukti į tėvynę.

Imant santykinius dydžius, personalas labiausiai gausėjo jau minėtoje kasyboje (12,7 proc.). Augimas infrastruktūros objektų statyboje siekė 4,8 proc. Tarp labiausiai smukusių vėl atsidūrė per krizę dažniausiai linksniuotos sritys: oro transportas (-34,6 proc.), kelionių organizatoriai (-15,7 proc.), viešbučiai (-13,1 proc.).

Jau atsispyrėme nuo dugno?

Kaip rodo paskutinių savaičių statistika, personalo įvairiuose sektoriuose jau ima gausėti. Personalo paieškos įmonės irgi teigia pastebinčios pagyvėjusią samdą.

Štai viešbučių ar maitinimo sektoriuose darbuotojų jau yra daugiau nei žemiausiame taške – gegužės 1 d. Tą pat matome ir sporto bei pramogų sektoriuje. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai absoliutų personalo minimumą fiksavo birželio pradžioje o dabar irgi po truputėlį ropščiasi į viršų. Tačiau vis dar tirpsta kelionių organizatorių personalas. Jei karantino pradžioje šiame sektoriuje darbavosi 3202, tai paskutinę karantino dieną – 2700 darbuotojų.

Analitikų teigimu, įdomiai atrodo įmonių skaičiaus dinamika pagal įmonių dydžio (darbuotojų skaičiaus) grupes. Kaip matyti infografike, karantino metu mažėjo stambių (250 ir daugiau darbuotojų), vidutinių (50-249 darbuotojai) ir ir mažų (10-49 darbuotojai) įmonių skaičius, tačiau dabar jis pamažėle auga visose trijose dydžio grupėse. Gi smulkiųjų įmonių (1-9 darbuotojai) skaičius per karantiną sumažėjęs išvis nebuvo.

„Visų pirma, todėl, kad ir toliau, nors ir ne taip aktyviai, buvo steigiamos naujos kompanijos, paprastai turinčios vos vieną kitą samdomą darbuotoją. Be to, ne viena didesnė kompanija, dėl karantino mažinusi personalą, migravo į žemesnę įmonių dydžio grupę. Tokių atvejų būta tiek tarp mažų, tiek tarp vidutinių, tiek tarp stambių verslų“, – komentuoja A. Bočkienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)