Problemų – daug daugiau
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys laidoje Delfi diena sako, kad šiuo metu blogiausia tai, kad Lietuvai sunkiai sekasi įvykdyti Europos Komisijos (EK) direktyvos tikslus. O štai lauko tualetai yra labiau kaimo žmonių problema.
„Iš tiesų, problemų spektras yra daug didesnis. Tai reiškia, kad EK yra pripažinta, kad Lietuva nevykdo nuotekų direktyvos reikalavimų, o tai reiškia, kad daugiau kaip du tūkstančius turinčiame miestelyje turi būti nuotekos tvarkomos prijungiant prie centralizuotų tinklų (98 proc.). O likusi gyventojų dalis galėtų tvarkytis individualiomis sistemomis, tačiau jos turi būti tokios pat efektyvios kaip miesto nuotekų valymo įrenginiai.
Lauko tualetai nepataiko į šią problematiką. Lauko tualetai yra labiau kaimiškų vietovių problema, o ne miestų. Žinant, kad tos direktyvos pažeidimus turime ištaisyti iki 2023 metų, atidžiai sekame situaciją“, – sako V.Auglys.
Ar reiks griauti tualetus?
Paklausus, ar visgi teks griauti lauko tualetus, pašnekovas ragina negąsdinti žmonių, tačiau paskatinti gyventojus būti atidesniais.
„Kol kas nereikia griauti ir gąsdinti baudomis, nes reikia suprasti, kad tokiais atvejais gyventojai neturi sanitarinių mazgų savo būstuose, o norint įvesti vandentiekį, reikia perplanuoti būstą ir panašiai, o štai čia ir yra didžiausia problema – kiek savivaldybės gali pagelbėti žmonėms tai įsirengti.
Bet aplinkosaugine prasme bėda yra ne lauko tualetai, o netinkamai tvarkomos nuotekos, kai nuplaunama su vandeniu į netinkamas teritorijas, upelius ar panašiai. Čia yra didžiausia bėda. Ir EK sako, kad reikia tvarkyti centralizuotomis nuotekų sistemomis, o jeigu to padaryti neišeina dėl ekonominių dalykų, gamtinių sąlygų, tai tik du procentai galėtų turėti tam tikras išimtis.
Reikia pasakyti, kad visi miestai, miesteliai turės centralizuotis, tik atskirais atvejais galės būti nuotekų sistemomis. O dėl mažesnių kaimų nereikia baimintis, ir kaimynai tikrai neturės badyti pirštais, tačiau tas gyventojas taip pat galės įsirengti nuotekų valymo sistemas“, – sako V.Auglys.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė sako, kad sunku atsakyti, kurioms savivaldybėms sekasi geriausiai, o kurioms blogiausiai.
„Vienareikšmiškai sunku atsakyti. Džiaugiamės jau pasiektais dar siektinais rezultatais, kadangi gyventojai darosi vis sąmoningesni, mes turime nubrėžti ribą. Pagal ES įsipareigojimus, gyvenvietė, kuri yra didesnė nei du tūkstančiai gyventojų, turime teisingai suprasti, kad į kiekvieną vienkiemį negalime nuvesti to centrinio vamzdžio, todėl išliks pavieniai lauko tualetai“, – tikina moteris.
Jeigu mes norėsime pasiekti tuos 98 proc., tai individualiai tvarkomos nuotekos taip pat turės būti tvarkomos teisingai. Su inspektorių pagalba mes iš tiesų pasiekiame gerus rezultatus, nes žmonės tikrai yra baudžiami, jeigu nuotekų tinkamai nesutvarko ir nuotekos leidžiamos atviru vamzdžiu“, – sako pašnekovė.
Papasakojo apie išimtis
Paklausus, kas gali būti ramūs, V.Auglys paaiškino, kad svarbiausia yra tinkamai veikiantys valymo įrenginiai.
„Ramu gyventi turėtų būti tiems, kurie yra prisijungę prie centralizuoto nuotekų tinklo. Antra, jų valymo įrenginiai veikia tinkamai, jie apžiūrimi ir nėra bėdos, nes reikia suprasti, kad daugelis gyventojų yra kažkaip pametę tuos valymo įrenginius. Dalis gyventojų turi išgrėbimo duobes ir taip pat kažkokiu būdu po to jos išlaistomos su kiaurais dugnais. Tiems gyventojams tikrai reikia susirūpinti ir prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų arba statytis tikrai sertifikuotus valymo įrenginius. Bet jeigu tai yra miestelis, turintis daugiau nei du tūkstančius gyventojų, aišku, kad reikės jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Šiandien turime apie 34 miestelius, kurie turi tokią bėdą, nes nesiekia tų rodiklių (98 proc.). Kiek dabar komunikuojame su savivaldybėmis, kiek ruošiamasi projektuoti savomis lėšomis, tai atrodo, kad dar turėsime bėdą su kokiomis aštuoniomis aglomeracijomis, kur iki 2023 metų, tikėtina neištaisysime šios bėdos ir reikės galvoti apie kitokius mechanizmus“, – sako pašnekovas.
Pašnekovas taip pat įvardijo kelis miestus, kuriems ir ateityje gali grėsti nemažos bėdos dėl nuotekų tvarkymo ir padėtį ištaisyti gali būti sunku.
„Preliminariai žiūrint, tai galėtų būti Kelmė, Elektrėnai, Vievis, Kupiškis, Kuršėnai, Pabradė, Švenčionys, Biržai“, – įvardijo jis.
Žmonės mėgina pasukčiauti ir sutaupyti
A.Kazlauskienė daugiau papasakojo apie tai, kaip žmonės mėgsta piktnaudžiauti ir sutaupyti.
„Gyventojai turi suvokti, kad anksčiau ar vėliau jiems teks susitvarkyti su savo nuotekomis. Taip, kaip mes dabar tvarkomės su šiukšlėmis. Juk niekas už namo jų neišmeta. Taip ir su nuotekomis – gyventojai dažnai piktnaudžiauja, duobės būna be dugnų. Kai jie iškviečia automobilį, kuris suvežtų jų nuotekas į valyklą, tai ten jau būna ne nuotekos, o dumblas, kuris yra itin stiprios koncentracijos.
Tokiu būdu žmogus pasukčiauja ir sutaupo, sumoka ženkliai mažiau, bet ateis toks laikas, kai kiekvieno bus paklausta ir paprašyta parodyti atitinkamą dokumentą, kur jis tas savo nuotekas padėjo“, – sako A.Kazlauskienė.
Nuotekų problemos – ne tik kaime
Tiesa, anot pašnekovės, nereikia manyti, kad nuotekų problemos – vien mažesnių miestelių problema.
„Taip. Yra sodų bendrijos, tam tikri Vilniaus mieste rajonai. Nenoriu jų įvardyti, bet dėl itin sudėtingos gamtinės padėties, dėl itin kalnuotos vietovės, laiku buvo neįrengta infrastruktūra, o dabar tai yra per brangu. Tikrai tai yra labai didelis galvos skausmas tiek savivaldybei, tiek vandentvarkos įmonei. Bet, manau, kad iki 2023 metų bus surasti tie sprendimo būdai“, – tikina specialistė.
Moteris taip pat įvardijo ir gresiančias baudas, kurios neatrodo labai gąsdinančiai.
„Šiuo metu baudos tikrai nėra atgrasančios. Tarkime, namų ūkiui bauda siekia nuo 70 iki 100 eurų, bet mes turime suprasti, kad bauda gali pavirsti į milijoninę baudą visai šaliai. Tada mes turėsime rasti lėšų iš visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų ir padengti tą baudą. Maža to, tai neatleis nuo isipareigojimų įvykdymo.
Didžiausia problema, su kuria susiduria savivaldybių vandentvarkos įmonės, kad šiek tiek pavėluotai atėjo įstatymo pakeitimas dėl prisijungimo privalomumo“, – sako A.Kazlauskienė.
„Akivaizdu, kad daugelis baudų yra per mažos. Jos turi tendenciją kilti, reikia taip pasakyti“, – pridūrė pašnekovas.
