„Šiuo metu visuomenės emocinė būklė yra visiškai kita nei kad buvo 2009 m. Tuomet pagrindinis naratyvas buvo, kad reikia atstatyti tarptautinį konkurencingumą mažinant darbo užmokestį. Vis mažėjantis darbo užmokestis stabdė vidaus rinkos atsigavimą ir paskatino emigraciją bei šešėlinį verslą.

Dabar akcentuojama verslo transformacija. Daug daugiau kalbama ne apie tai, kaip mažinti atlyginimus ir veržtis diržus, o kaip kurti informacinių technologjų sistemas, palengvinančias tiek nuotolinį darbą, tiek prekių ar paslaugų pardavimą. Jeigu ekonomika keičiasi, reikia prie jos adaptuotis”, – pastebi Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ ekonomistas.

Apie tai, kaip koronaviruso iššūkius išnaudoti savo naudai, ISM universiteto Vadovų mokyklos organizuotoje diskusijoje „Time to impact“ diskutavo ir Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, bei Giedrius Stalenis, „Euromonitor International“ ekonomistas.

Bendras naratyvas formuoja verslo sąlygas

Ekspertai apie koronaviruso padarinius ir ateities prognozes kalba atsargiai. Pasak Ž. Maurico, tai nenuostabu – tokios kalbos kuria bendrą naratyvą, kuris po to ir diktuos verslo ir ekonomikos sąlygas.

„Kai žmonės panikuoja, jie ieško užuovėjos tam tikrose naratyvuose. 2009 m. vyravo „Mea Culpa“ naratyvas. Visi kaltino save krizės sukėlimu – pertekliniu vartojimu, besaikiu skolinimusi, išpūstu nekilnojamo turto kainų burbulu. Tuomet pradėjo vyrauti kaltinimo naratyvas, atsirado daug susiskaldymo visuomenėje. Šiuo metu yra priešingas naratyvas – krizė užklupo visus vienodai todėl turime susitelkti visi kartu, ir ieškoti būdų skatinti ekonomiką“, – sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Būtent toks naratyvo pasikeitimas galėtų iš esmės atnešti pokytį, nes, kaip pastebi ekspertai, tiek Lietuva, tiek Lietuvos verslai yra adaptyvūs, greitai prisitaiko prie naujos situacijos ir tai gali išnaudoti savo sėkmei.

„Reikia žiūrėti ne kur sutaupyti, o kur uždirbti, nes tikrai yra kur uždirbti, o taupant galima užsisukti tame pačiame rate ir net nepastebėti, kaip traukinys nuvažiavo“, – teigia ekonomistas.

Kokie vartojimo pokyčiai diktuos verslo madas?

Giedrius Stalenis pastebi, kad vartotojai pradėjo stengtis palaikyti vietinę produkciją ir renkasi būtent ją. Pasak jo, šią tendenciją paskatino dar ir tai, kad dalis šalių yra užsidariusios ir sunku gauti eksportuojamų prekių. Taip pat jis priduria, kad auga daugiafunkcinių namų paklausa – šiuo metu žmonės praleidžia daugiau laiko namuose, tad ir daugiau dalykų reikia turėti namuose. Tuo tarpu stengiasi daugiau komforto namuose savo darbuotojams siekia suteikti ir pačios kompanijos.

„Euromonitor“ ekonomistas prognozuoja, kad dėl šios priežasties ir nekilnojamo turto rinkoje gali išaugti didesnių butų arba būstų ne miesto centre paklausa. Dalis žmonių galbūt išsikels iš didelių miestų – tai rodo Druskininkų ir Palangos populiarumas.

Giedrius Stalenis
Foto: LLRI

„Tikėtina, kad ir po pandemijos žmonės bus linkę dirbti iš namų daugiau. Taip pat matome, kad verslai stengiasi adaptuoti ir įgyvendinti naujas skaitmenines strategijas ir sukurti veikimo planus, kad būtų geriau pasiruošusios, jei kartais prireiktų vėl užsidaryti ir grįžtų antra banga. Mes matome vis didesnį perėjimą prie dirbtinio intelekto, prie personalizacijos, bandymo geriau suprasti klientą duomenų analizės pagalba“, – sako jis.

M. Katinas priduria, kad į visas vartojimo tendencijas reiktų pažvelgti strategiškai, ne vien taktiškai.

„Darbas iš namų gerai, bet reikia ieškoti esminių galimybių transformacijai. Tik tos šalys, visuomenės ir verslai, kurie nuolat save ugdo, sugeba įdiegti lankstumą. Krizė yra geras laikas mokytis, ypač kai ateina šioks toks sulėtėjimas atšviežinti žinias ir pasiruošti naujai konkurenciniai kovai“, – pabrėžia jis.

Vertingiausi darbuotojai – nuolat besimokantys

Žygimantas Mauricas pastebi, kad įmonėms dabartinis laikotarpis yra galimybė prisitraukti naujų talentingų darbuotojų ir sustiprinti savo verslą.

„Formalus nedarbo lygis šiuo metu išaugęs neženkliai t.y. iki 11,7 proc., bet šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų Lietuvoje yra arba formaliai užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, arba prastovose, arba yra vaikų priežiūros atostogose, arba jie nėra pilnai įsilieję į darbo rinką. Prasideda lenktynės su laiku, nes jei didžioji dalis šių žmonių grįš ir įsidarbins, tai tas nedarbo lygis ir liks toks nedidelis, bet jei nesusiras darbo, jie papildys bedarbių gretas ir nedarbo lygis Lietuvoje gali gana ženkliai išaugti. Tai yra iššūkis, bet tuo pačiu ir galimybė, nes dabar bus daug žmonių, kurie ieškosi darbo. Jie galbūt dirbo ar dar dirba sektoriuose, kurie labai nukentėję nuo krizės, bet jie jau bent yra linkę ieškoti naujų galimybių, iššūkių“, – teigia jis.

Ekspertai pastebi, kad vertingiausi rinkoje yra universalūs, greitai prisitaikantys specialistai, kurie pasiryžę mokytis visą gyvenimą.

Galimybės Lietuvai

Koronavirusas atnešė galimybių ir pačiai Lietuvai. Pasak ekspertų, pasikeitęs geopolitinis žemėlapis galėtų pritraukti naujus užsienio investuotojus į Lietuvą, kurie siekia verslą vystyti Europoje.

„Kai koronavirusas smogė Kinijai ir ši sustojo, visa produkcija sustojo ir pasauliui. Ateityje galėtų atsirasti regioninių centrų, nes didieji žaidėjai į tai investuos, siekdami mažinti riziką tiekimo grandinei ir būti arčiau vartotojo. Tapti tokiu regioniniu gamybos centru yra galimybė Lietuvai“, – sako G. Stalenis.

Jam pritaria ir M. Katinas. Jis pastebi, kad Lietuva sėkmingai prisitaiko ir tai taip pat vilioja investuotojus. Kaip pavyzdį jis pateikia paslaugų centrus, kuriose dirba virš 20 tūkst. gyventojų. Pasak jo, visos įmonės pakankamai sklandžiai iškeliavo į namus, pasinaudojo nuotolinio darbo platformomis, įsidegė instrumentus, kai kurios iš anksčiau jų turėjo, nes jų prigimtis – dirbti su visu pasauliu.

Mantas Katinas

Visgi „Investuok Lietuvoje“ vadovas pastebi, kad sėkmingam investicijų reikia ir pokyčių – švietimo sistemos tobulinimo, skaitmenizacijos, žymiai daugiau IT specialistų ir pan.

„Be skaitmeninės transformacijos svarbu paminėti klimato kaitą. Net Prancūzijos prezidentas sako – jeigu „Renault“ nori gauti kelių milijardų paskolą, mes ją duosime su sąlyga, kad visą paskolą panaudosite elektromobilių gamybai, o ne buvusios veiklos tąsai. Tad klimato kaita yra didžiulė galimybė Lietuvai, jei mes turėsime verslų, kurie iš to užsidirbs“, – sako jis.