Prezidentas akcentavo būtinybę kuo skubiau susitarti dėl ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo instrumentų, kad šalys narės galėtų kuo greičiau pasinaudoti jais, siekdamos ekonomikos skatinimo ir reformų įgyvendinimo.
Šalies vadovas pažymėjo, kad ES biudžetas ir Europos gaivinimo fondas turėtų būti vienodai ambicingi ir sąžiningi – visos valstybės narės turi turėti galimybių pasinaudoti jais, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus.
Lietuva pasisako už didesnį finansavimą ES tradicinėms politikos kryptims – sanglaudai ir žemės ūkiui, reikšmingai prisidedančioms, siekiant žaliosios ekonomikos ir klimato kaitos tikslų. Lietuva pasiryžusi ir toliau kelti tiesioginių išmokų konvergencijos klausimą.
„Tris kartus besiskiriantis išmokų dydis tarp Bendrijos šalių yra nepriimtinas“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES turi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti tinkamą Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado specialiosios tranzito programos finansavimą. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad ES saugumas yra prioritetinis klausimas, tad investicijos ir politinis dėmesys Karinio mobilumo priemonės finansavimui turėtų būti stiprinamas.
Kalbėdamas apie Europos gaivinimo fondo skirstymo principus, Prezidentas pabrėžė, kad lėšų paskirstymo valstybėms narėms kriterijai turi remtis pandemijos poveikiu ekonomikai ir naujausiais statistikos duomenimis.
Pasak Prezidento, Europos gaivinimo instrumentas neturi būti kuriamas daugiamečio ES biudžeto sąskaita. Kalbėdamas apie kovai su klimato kaita skirtą instrumentą – Teisingo perėjimo fondą, Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva palaiko nuostatą dėl fondo panaudojimo platesne geografine ir tematine apimtimi.
EVT vaizdo konferencijoje taip pat pateikta trumpa informacija dėl ES ir Jungtinės Karalystės derybų bei Minsko susitarimo įgyvendinimo. ES vadovai sutarė pratęsti sankcijas Rusijai.
