Vėluojantis sezonas

Kaip skelbiama Užimtumo tarnybos puslapyje, šiuo metu Klaipėdos apskrityje yra 1314 laisvų darbo vietų. 83 iš jų priklauso viešbučių, maitinimo ir turizmo sektoriui. Iš 19 iš šių darbo pasiūlymų yra Palangoje: ieškomi virėjai, barmenai, maisto pusgaminių ruošėjai, padavėjai, virtuvės pagalbiniai darbuotojai.

Padavėjas Palangoje gali tikėtis apie 600 –700 eurų algos, neatskaičius mokesčių. O štai virėjams siūlomas sezoninė darbo sutartis, atlyginimas 700–1000 neatskaičius mokesčių.

Kaip Delfi pasakoja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė, paklausa sezoniniams darbuotojams yra, bet ji yra pavėluota.

„Jei lygintume su praėjusiais metais – paklausa vėluoja. Paklausa yra mažesnė. Jei anksčiau mes žinodavome, kad viešbučiui sezonui reikia prisiimti apie 10 papildomų kambarių tarnybos darbuotojų, tai mes ir ramiai sau ieškodavome, kad turėtume ir jie jau dirbtų liepos pradžioje. O dabar jau po truputį samdome žmones, po du darbuotojus ir panašiai. Nėra staigios darbuotojų paieškos ir priėmimo“, – teigia I. Valaitienė.

Ingrida Valaitiene
Foto: DELFI / Justinas Auškelis

Ne vieną verslą Palangoje turintis Dainius Drungilas sako, kad jo įmonėse darbuotojų skaičius mažėjo, nes šiek tiek traukėsi ir verslų apimtys.

„Sezonas pavėlavęs – vienareikšmiškai. Mes jau dirbdavome balandžio mėnesį, o dabar atsidarėme gegužės antroje pusėje. Sezonas yra stipriai suvėlavęs“, – sako verslininkas.

Pasiteiravus, ar verslininkas šį sezoną dėl neįprastos situacijos darbuotojams nesiūlo didesnių atlyginimų ar apgyvendinimo, šis atsako, kad ne. Anot jo, tokios sąlygos Palangoje – epizodiniai atvejai.

„Mes nesiūlome kažkokių išskirtinių sąlygų. Mūsų verslas susitraukė – tai jau ir taip nuostolinga. O dar siūlyti kažką...

Mes nesiūlome nė vienam darbuotojui kažkokių papildomų apgyvendinimo sąlygų. Tokiu atveju tenka labai įsipareigoti. Jei surandame apgyvendinimą, tai jaunimas yra jaunimas – mes negalime prognozuoti, ką jie daro po darbo. Jie gal truputį pašvenčia, tada šeimininkė skambina: susitvarkykite su savo darbuotojais. Tai šioje vietoje darbuotojai apgyvendinimą susiranda ir nėra jokių problemų“, – sako D. Drungilas.

Dainius Drungilas

Automobilio – jau neįpirks

Iš Jurbarko į Palangą dirbti atvykęs ir padavėju dirbantis Skomantas pasakoja, kad susirasti darbą buvo nelengva.

„Patirties beveik neturėjau, buvau kelis mėnesius „bliūdnešys“. Bet su draugais sakėm, kad varom į Palangą“, – pasakoja vaikinas.

3 vaikinų kompanija nusprendė dar net kovą pradėti ieškoti darbo vasarai, bet visos viltys žlugo prasidėjus karantinui. Skomantas sako nemanantis, jog šią vasarą jau ras darbą ir galės įgyvendinti savo svajonę – nusipirkti pirmą automobilį.

„Darbą radom tik dviese, trečias dar ieško. Įsidarbinome neseniai, patys būstą nuomojamės. Nedaug žmonių, arbatos nepalieka, tai nežinau, ar tas automobilis bus“, – nerimauja jaunuolis.

Pasiteiravus, kodėl sunku buvo rasti darbą, vaikinas tikina, kad verslininkams mažiau reikia naujų darbuotojų, nes dalis – sugrįžta iš prastovų.

„O kai darbo patirties neturi, tai išvis“, – gūžčioja pečiais padavėjas.

Kita Delfi pakalbinta padavėja dirba prabangiame 5 žvaigždučių viešbutyje. Anot jos, jau visi viešbučio darbuotojai grįžo iš prastovų, o kolektyvą kol kas papildė tik viena nauja padavėja.

„Neaišku, koks bus sezonas. Bet lietuviai važiuoja į Palangą, užsienis uždarytas. Tai gal viskas bus gerai. Tik baisu, kad sezono viduryje neprireiktų papildomų naujų darbuotojų. Nespėtume jų apmokyti“, – nuogąstauja palangiškė.

D. Drungilas sako, kad sezonui įdarbina ir vietinius, ir tuos, kurie specialiai atvyksta dirbti į pajūrį iš kitų miestų.

„Dauguma yra atvykstančių, bet mes stengiamės įdarbinti žmones iš periferijos, Kretingos regiono. Kuo vaikai, sakykime, yra daugiau iš provincijų, tuo jie yra geresni darbuotojai. Jei vaikai yra iš kaimų, yra didesnė tikimybė, kad jie darbštesni. Jie žino discipliną. Nes su jaunimu – kuo toliau, tuo sudėtingiau. Jų darbo samprata yra iš esmės pasikeitusi“,– sako D. Drungilas.

Anot jo, viena iš problemų yra telefonai. Verslininkas pasiūlo pažiūrėti į savo du darbuotojus, kurie sėdi vienas priešais kitą – jie bendrauja, bet abu žiūri į savo telefonus.

„Telefonai yra viena iš tų problemų. Bet jei darbuotojai anksčiau suprasdavo, kad fizinis darbas ir darbo laikas yra savaime suprantami dalykai ir reikia dirbti, tai dabar yra požiūris, kad atlyginimą reikia mokėti vien dėl to, kad ateinu į darbą. Jiems reikia stiliaus. Juk su socialiniais tinklais saviraiškos forma patapo tuštybe. Jei darbuotojas negauna dėmesio iš kolegų, draugų ir jei jis toks dirbantis – tai kartais jaučiasi toks net pažemintas. Nes jis dirba. Juk turėtų būti blatnas, o ne dirbti. Darbo disciplina ir supratimas – mažėja“, – sako verslininkas.