„Seimas pabrėžė, kad jeigu reikės skolintis daugiau, tokiu atveju Vyriausybė gali nuspręsti skolintis daugiau, tačiau kartu turi daryti biudžeto pakeitimus. Dabar, kalbant apie tiesiog fakto inkorporavimą į biudžeto įstatymą, tame racijos yra labai mažai. Seimas priima įstatymus, kad reikia skirti išmokas vaikams, išmokas pensininkams, subsidijas verslui, (...) tai to fakto įdėjimas į biudžeto įstatymą turi tik techninę prasmę ir nieko daugiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, Finansų ministerija įpareigota kas ketvirtį daryti prognozes, todėl visą informaciją galima matyti ir šiuo metu.
„Visa ta informacija yra vieša ir visiems prieinama. (...) Netgi įstatymu Finansų ministerija įpareigota prognozes daryti kartą per ketvirtį“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Jeigu pradėtume su kiekvienu įstatymu, kuris numato papildomas išlaidas, pradėti biudžeto peržiūrą, tokiu atveju mes biudžetą būtume peržiūrėję jau keliasdešimt kartų, kas protingumo kriterijų neatitinka, nes kiekvieną kartą peržiūrėjus biudžetą, reikėtų kreiptis į Europos Komisiją, atnaujinti informaciją ir kiekvieną kartą būtume užtrukę po du mėnesius“, – pridūrė finansų ministras.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas antradienį pakartojo, kad šalies biudžetas turėtų būti peržiūrėtas, tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad Vyriausybė to daryti neplanuoja.
Opozicija, kai kurie ekonomistai taip pat sako, kad valstybės biudžetas turėtų būti peržiūrėtas. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, pateikus visas ekonomikos skatinimo priemones, susidarytų prielaidos biudžetą peržiūrėti.
