Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ teigimu, per karantiną siuntų srautai Lietuvoje augo 54 proc., o visose Baltijos šalyse e.prekyba padidėjo apie 80 proc.
„Karantino paskelbimas sujaukė įprastą žmonių rutiną – dauguma fizinių parduotuvių turėjo užsidaryti, lankytis maisto parduotuvėse, vaistinėse tapo nesaugu, todėl e. prekyba įgavo didelę reikšmę“, – pranešime sakė „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė.
„Verslios Lietuvos“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad penktadalis (20 proc.) žmonių internetu pradėjo pirkti daugiau, trečdalis (30 proc.) pirko tiek pat, kiek anksčiau, beveik dešimtadalis (9 proc.) pirko mažiau, o 41 proc. iš viso neperka internetu.
Kiek daugiau internetu pirko moterys (22 proc.) nei vyrai (17 proc.), be to, dažniau virtualiai pradėjo pirkti 26–35 metų (33 proc.) ir 18–25 metų (28 proc.) gyventojai, taip pat tie, kurių vidutinės mėnesio pajamos yra didesnės nei 700 eurų (34 proc.) bei didžiųjų miestų gyventojai (29 proc.).
41 proc. apklaustųjų nurodė iš viso neperkantys internetu. I. Juozapavičienės teigimu, tai rodo, jog daliai gyventojų vis dar trūksta įgūdžių, bijoma pokyčių bei inovacijų, be to, tai rodo neišnaudotą e. komercijos rinką.
Pradėję daugiau pirkti internetu nurodė, kad dažniau nei įprastai pirko grožio prekių (35 proc.), maisto ir gėrimų (34 proc.), buities apyvokos prekių (33 proc.), aprangą, avalynę ar aksesuarus (29 proc.).
Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės perka internetu yra patogumas (65 proc.), pigumas (49 proc.) ir didesnis pasirinkimas (31 proc.). 17 proc. apklaustųjų mano, kad apsipirkti internetu yra šiuolaikiškas ir madingas būdas.
17 proc. apklaustųjų ketina ir toliau daugiau pirkti internetu, 73 proc. pirks tiek pat, kiek ir iki karantino, o 10 proc. nusprendė, kad pirks mažiau.
Apklausą atliko „Spinter tyrimai“, gegužės 18-27 dienomis apklaususi 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.