Gudaitis: nematome, kad įvyko kažkas super tragiško
LIPFA prezidentas Tadas Gudaitis laidoje „Delfi diena“ sako, kad nuostolių būta, tačiau juos beveik pavyko atstatyti, todėl, anot jo, neįvyko nieko tragiško.
„Kaip ir visa ekonomika, taip ir finansų rinkos, sureagavo į pandemiją, kuri apėmė visą pasaulį. Kaip taisyklė, finansų rinkos yra linkusios pirmos sureaguoti, bet taip pat pirmos ir atsistatyti. Mes pastebėjome nuo šių metų kovo mėnesio tam tikrą V formos situaciją – matėme staigų kritimą, o po to atsistatymą.
Nuo metų pradžios turime dar tam tikrą nuostolį, fondai, kurie yra arčiau pensinio amžiaus, yra apie -2 proc, jeigu žiūrėtume į jaunesnių, tai iki 10 proc. Bet jeigu žvilgteltume į 15 metų istoriją, vidutinė metinė grąža yra penki procentai, net ir įskaitant 2008 metų krizę, kur atrodė, kad pasaulis griūva – ji yra išlikusi. Tiesiog į situaciją žiūrime atsakingai, bet kol kas nematome, kad įvyko kažkas super tragiško“, – laidoje sako T.Gudaitis.
Pripažįsta, kad dalis žmonių nukentėjo per daug
PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, paklaustas, ar nenukentės tie asmenys, kurie jau netrukus išeis į pensiją, tikino, jog padėtis nėra itin pasikeitusi.
„Bendrai aš sutikčiau su tuo, kad svyravimai buvo tiek į vieną, tiek į kitą pusę, bet esminės padėties nekeičia. Vis dar išlieka tikslas per ilgą laiką uždirbti tokią nedidelę, bet pakankamai saugią grąžą, gal ilgai kaupiantiems jauniems žmonėms iki 5-6 procentų vidutiniškai per metus. Šioje vietoje visiškai neturėčiau pastabų ir sutikčiau su pašnekovu, dėl žmonių, kuriems yra arti pensija, kuriems galbūt liko tik keleri metai iki pensinio amžiaus ar mažiau, tai jų kaupimas pensijų fonduose, mūsų nuomone, nukentėjo šiek tiek daugokai ir per daug.
Per patį tą apogėjų nuosmukio sumažėjo saugių pensijų fondų vertės daugiau nei 10 proc. Tai jau yra didoki svyravimai. Laimei, tie svyravimai nebuvo labai ilgalaikiai kol kas – kaip staigiai krito investicijų vertės, taip ir atsistatė gana greitai. Didelio nuostolio net ir tie kaupiantieji, kuriems pensija nėra už kalnų, nepatyrė. Tą problemą jau esame pastebėję ir tą klausimą pasakėme Lietuvos bankui“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.
Siūlo keisti sistemą
Tuo tarpu Seimo narys Algirdas Sysas skatina diskusijas keisti visą sistemą. Politikas motyvuoja visa tai estiškuoju pavyzdžiu.
„Kadangi aš nuosekliai apie tai kalbu jau 16 metų, tai yra pirmiausia tikslas, kurio mes siekiame, vis dar yra nepasiektas ir vargu ar mes jį pasieksime, kad visi žmonės, kurie dalyvauja antroje pensijų pakopoje, gautų anuitetą.
Tam pas mus padarytos išlygos, vienkartinė išmoka arba periodinės išmokos ir tik dešimtys žmonių gauna anuitetus. Juk tikslas antros pensijų pakopos buvo, kad žmogus prie mažos socialinio draudimo išmokos galėtų prisidėti bent 20-30 proc. antros pensijų pakopos. Toks buvo tikslas pačioje pradžioje, deja, gyvenimas dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių parodė, kad nepavyksta. Kiekvienąkart, kai vyksta kažkokie pakitimai, siūlau, teikiu pataisas ir šis pasiūlymas yra susietas su estų partijų susitarimu, kuris įvyko pernai po rinkimų“, – laidoje tikino politikas.
Kiek anksčiau išplatintame pranešime A.Sysas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu daugelis lietuvių neva tiesiog neturi pasirinkimo laisvės.
„Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra – gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi. Jie sutarė, kad sistema gali egzistuoti, bet dalyviams palikta galimybė pasirinkti – kaupti arba atsiimti sukauptas sumas. Estai patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima. O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. Ir dar tam pridedama 200 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis Algirdas Sysas.
Pensijų sistema – populizmo įrankis prieš rinkimus?
T.Gudaičio nuomone, deja, bet pensijų fondai tapo politikų diskusijų objektu prieš rinkimus.
„Kaip ir minėjo Algirdas, jis yra ilgametis mūsų kritikas ir pozicijos nekeičia. Šioje vietoje mes neišgirstame nieko naujo, mes suprantame, kad yra rinkimų periodas ir tikrai politikai į šias temas velsis ir bus diskusijų, bet šįkart gaila, kad išsakyti argumentai nėra profesionalūs. Pirmiausia, Estijoje sprendimai iki galo nėra priimti, jie yra jų tautos teisme. Pensijų sistema, kaip bebūtų gaila, tapo politikų diskusijų ašimi“, – laidoje sakė jis.
Anot jo, neteisinga būtų pensijų fondus tam tikra prasme sutapatinti su bankomatais.
„Man gaila, kad dabar panašėja, jog pensijų fondai yra tam tikras bankomatas – noriu pasiūlau išimti, norių pasiūlau pridėti. Visgi tai yra ilgalaikė sistema. Jeigu mes Sodros pensiją užsidirbame 35 metus, kad gautume vidutiniškai 380 eurų, o šią sistemą po 12-15 metų mėtome, vadiname neefektyvia, o dar net neįpusėjome, kiek „Sodros“ stažo reikia sukaupti kaupime, tai tie rezultatai visą laiką yra diskutuotini. Bet man tas faktinis rezultatas vidutinė penkių procentų sistemos grąža, tai pinigai yra sukaupti, neiššvaistyti, jie priklauso žmonėms, ne pensijų fondams, o dabar staiga pradėti keisti kažką, kai dar nebaigėme vienos reformos, nemanau, kad yra labai atsakinga“, – aiškino jis.
M. Kalesinskas laidoje taip pat įvertino estišką modelį ir tikino, kad jis labiau primena populistinį sprendimą.
„Mes turime įvairias diskusijas ir savo asociacijoje. Ta pagunda prieiti prie santaupų, kurias mes atsidedame pensijai, yra didelė ir natūrali. Aš labai gerbiu Algirdą Sysą už nuoseklumą ir kritiką, manau, kad dažnai būna ir pagrindo tai kritikai. Bet svarbu vertinti visus argumentus, žiūrėti, kiek ir koks dalykas yra pagrįstas ir tokiu būdu pasirinkti, koks kelias mums labiausiai tinka. Šiuo atveju sakyčiau, kad estiškas kelias yra labiau populistinis ir vargu, ar reiktų juo sekti.
Viena vertus, yra daugiau laisvės. Mes, kaip kaupiantieji, irgi išsakome nemažai argumentų, kad būtų daug laisvės patiems kaupiantiesiems, bet suvokiame savo ribotumą ir psichologinį silpnumą. Jeigu kalbame apie ankstyvą santaupų išsiėmimą pensijų fonduose, tai pagalvokime apie Sodros pensiją. Ten juk irgi savotiškai yra kaupiama žmonėms dirbant ir mokant mokesčius nuo atlyginimo“, – sako jis.
