Seime M. Macijauskas pažymėjo, kad 2020 metų valdžios sektoriaus balanso deficitas sudarys 10,9 proc. BVP ir visi subsektoriai turės deficitinius biudžetus. Todėl, anot jo, ypač svarbu šiuo metu valdžios sektoriaus išlaidas nukreipti į tas sritis, kurios šalies ekonominei raidai suteiks didžiausią naudą.
„Neturėtų būti prisiimama įsipareigojimų, nenumatant šaltinių jų tvariam kompensavimui, o ekonomikos skatinimo priemonės turėtų būti naudojamos tikslingai, orientuojantis į ilgalaikius tikslus“, – sakė valstybės kontrolierius.
Jo teigimu, valstybės skola šiemet turėtų išaugti iki 50 proc. nuo BVP.
„Iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi palyginti stabili valdžios sektoriaus skola, mūsų vertinimu, 2020 metais pasieks 50 proc. nuo BVP lygį ir artės prie 60 proc. Mastrichto skolos kriterijaus“, – teigė valstybės kontrolierius.
M. Macijauskas akcentavo, kad biudžeto tikslinimą mato kaip tikslingą.
„2020 m. rodiklių įstatymo pakeitimą mes, kaip valstybės auditoriai, matytume esant tikslingu. Taip siektume biudžeto planavimo aiškumo, skaidrumo ir fiskalinių rizikų, kurias lemia idinga praktika sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, dalį jų numatant finansuoti iš skolintų lėšų suvaldymo. Tai teigdami remiamės reikalavimais fiskalinei drausmei (...)“, – kalbėjo M. Macijauskas.
M. Macijausko taip pat klausiama, kokias pagrindines problemas Valstybės kontrolė įžvelgia, valdantiesiems netikslinant 2020 m. biudžeto, o pasiskolintas milijardines lėšas skirstant arba vien Vyriausybės nutarimais, arba atskirais įstatymais.
„Kai dalis galimų suplanuoti valstybės išlaidų finansinių rodiklių įstatyme neparodoma arba sumažinamos valstybės biudžeto išlaidos, dalį jų numatant finansuoti iš skolintų lėšų, tai iškreipia valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų balansą. Todėl kyla rizika, kad fiskalinės drausmės reikalavimai gali būti pažeisti. Taip pat prisiimant papildomus įsiskolinimus, įžvelgiame riziką dėl skolos tvarumo ilguoju laikotarpiu.
Taip pat pabrėšiu, kad fiskalinė institucija 2019 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinime sprendimą sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, dalį jų finansuoti iš skolintų lėšų, įvardija netinkamą praktiką“, – komentuoja valstybės kontrolierius.
Parlamentarai domisi, kokių spragų teisiniame reguliavime mato Valstybės kontrolė ir kaip siūlytų jas spręsti, kad skolintos lėšos ekstremalios situacijos valdymui netaptų priedanga šiuos pinigus naudoti neatsakingai ir nekontroliuojamai.
„Visas išlaidas, nepriklausomai, ar jos finansuojamos skolintomis lėšomis, turime ekstremalią situaciją ar ne, reikia skirstyti skaidriai, efektyviai, ir siekiant užsibrėžtų tikslų. (...) Dabartinė situacija, kai daromos didelės viešųjų lėšų injekcijos tik išryškina mūsų pateiktų rekomendacijų svarbą.
Per pastaruosius kelerius metus esame pateikę išvadas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos, ekonomikos, verslo skatinimo ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Šias tobulintinas sritis išskiria Europos Komisija ir kiti tarptautiniai ekspertai“, – pažymi M. Macijauskas.
Opozicija sako, kad neperžiūrėdami šių metų biudžeto valdantieji pažeidžia įstatymus, o valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tai vadina siekiu surišti rankas Vyriausybei ir Seimui, kad nebūtų galimybės greitai priimti sprendimų, rašo BNS.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta taip pat yra pareiškęs, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas taip pat sako, kad valdžios finansinė parama dėl koronaviruso krizės nukentėjusiems gyventojams ir verslui turėtų būti „sukelta į biudžetą“.
Anot jo, šių metų biudžeto deficitas galėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jeigu likviduojant koronaviruso krizės padarinius valdžiai pavyks įgyvendinti visas suplanuotas priemones.
Lietuvos bankui antradienį pakartojus, kad šalies biudžetas turėtų būti peržiūrėtas, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad Vyriausybė šiemet to daryti neplanuoja.
Jis teigė, kad Vyriausybė pateiks ataskaitą, kurioje išdėstys, kokiais būdais lėšos buvo panaudotos pandemijos metu.
„Biudžetas yra finansinis dokumentas, kuriame diskutuojama ir planuojama, į kokias sritis valstybė investuos, kokius sprendimus priiminės su finansiniais įsipareigojimais. Seimas leido tą daryti Vyriausybei, visos lėšos skirstomos vadovaujantis priimtais Seimo įstatymais. Ką Vyriausybė privalės padaryti, tą ir padarys, – pateikti ataskaitą, kur tos lėšos, kokiais būdais yra išleistos arba investuotos“, – sakė premjeras.
Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.
