Sprendimą motyvuoja „sėkmės istorija“

Seimo narės Virginijos Vingrienės teigimu, daugeliui žmonių yra reikalingas ekonominis motyvas, kuris paskatintų juos rūšiuoti.

„Siekiant išplėsti depozito sistemą, buvo svarstoma aplinkosaugos aspektu, nes pasiteisino dabartinė depozito sistema, tai yra užstato sistemoje dalyvaujančios pakuotės rūšiuojamos žymiai geriau, aplinkoje jų nebeliko. Įvertinę šią sėkmės istoriją, pamanėme, kad galima išplėsti, įtraukti ir kitas depozito sistemoje nedalyvaujančias pakuotes, pavyzdžiui, vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą.

Virginija Vingrienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Mes manome, kad tai paskatins dar geriau išrūšiuoti, nes užmojis yra pasiekti ambicingus Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus. Kaip matome, visuomenę rūšiuoti motyvuoja ekonominė paspirtis – siekis susigrąžinti sumokėtą užstatą, o tas, kas nerūšiuoja, pasidalija pinigais su kitais, nes gamtoje nebeliko užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių“, – laidoje Delfi diena sako Seimo narė.

Kritikuoja tokį siūlymą

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad siūlomi pokyčiai turi neigiamų pusių. Pašnekovė paminėjo darbuotojus, kuriems reikia kęsti blogus kvapus ir triukšmą, o taip pat yra ir prekių pabrangimo argumentas.

„Taip, prekių pabrangimo argumentas yra, bet ne jis pagrindinis. Teisingai Virginija sako, kad dabartinė užstato sistema veikia labai gerai. O veikia gerai, nes ir architektūra, ir dizainas buvo sukurti tokie, kokie tinkamiausi šiai sistemai. Taip, į ją patenka dalis esamo stiklo, bet tas stiklas nėra renkamas taip gerai, kaip, pavyzdžiui, metalinės pakuotės, o jų surinkimas pats geriausias. Dabar, jeigu turime sistemą, kuri renka stiklą, popierių, plastiką, o šalia turime užstato sistemą, tai pastaroji veikia labai gerai, nes buvo pasirinktas geras sprendimas, ir šiek tiek prasčiau veikia ta „varpelių“ sistema.

Rūta Vainienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jeigu mes iš „varpelių“ išimsime stiklą ir sudėsime į tuos taromatus, tai praktiškai sužlugdysime taromatų sistemą, o konteinerinę sistemą paliksime be didelės dalies jos veiklos. Jeigu dabar paraleliai kuriamos dvi sistemos, tai neaišku, kodėl reikia iš vienos išimti ir į kitą sudėti, juolab kad yra atlikta studija, kuri parodė, jog investicijų poreikis bus apie 120 milijonų. Tai nėra spragtelėjimas pirštais, tai – rimtas sprendimas, kurį turės įgyvendinti prekybininkai, jie yra tie vadinamieji surinkimo taškai. Tuomet reikėtų pakalbėti ir apie darbuotojus, dirbančius su tomis sistemomis: yra triukšmas, kvapai, patalpos nepritaikytos tokiems stiklo kiekiams. Prekybininkams tektų išplėsti patalpas, kurių nemato vartotojas, kai ateina įdėti į taromatą taros“, – tikino ekonomistė.

V. Vingrienė sureagavo į ekonomistės žodžius ir tikino, kad šiuo metu svarbiausia – išrūšiavimas.

Taros supirkimas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Pirmiausia, norime pasakyti, kad ši sistema būtų įgyvendinta 2023 metais. Tai yra gana ilgas pereinamasis laikotarpis, per kurį prekybininkai galėtų persitvarkyti. Dabar technologijos sparčiai juda į priekį ir tikrai atsiras galimybių sutvarkyti. Aš tikrai nesutikčiau su kolegės išsakytomis mintimis, juolab kad tie patys taromatai ir šiandien priima dalį stiklinės taros. Kitas aspektas tas, kad mums svarbus išrūšiavimas, matome, jog piniginis interesas rūšiuoti turi tiesioginę sąsają su žmonių ekonominiu mąstymu“, – sako pašnekovė.

Parduotuvėms tektų persitvarkyti

Ekonomistė R. Vainienė pabrėžia, kad šis sprendimas, kuris galimai bus įgyvendintas 2023 metais, turi būti labai gerai apgalvotas, nes tai yra ir atsakomybės verslininkams klausimas. Anot jos, ateityje gali tekti taromatus perkelti į lauką, naikinti parkavimo vietas arba tiesiog kitaip projektuoti parduotuves, nes taromatams reikalinga vieta.

„Ar tikrai dabar reikalinga tokia sistema? Čia yra megasprendimas kiekvienam prekybininkui – ir smulkiajam, ir dideliam: reikėtų perdaryti tas sistemas. Perdarė kasas dėl koronaviruso, dabar reikės perdaryti dėl tabako ir dar – pakeisti visą užstato sistemos surinkimo procesą, kai nesurenkamas stiklas atsilieka dešimt procentinių punktų, ir tos organizacijos, kurios atsakingos už „varpelių“ sistemą, sako, kad joms reiškia aiškumo, jog tikrai neatimsite iš mūsų stiklo, mes pasistengsime tas užduotis įvykdyti.

Suprantu, kad tai neįmanoma padaryti spragtelėjus pirštais, bet neatsakinga visus prekybininkus priversti perdaryti. Įsivaizduokite, jei prekybininkai taromatus turi viduje, – jie nesugebės tokio kiekio prižiūrėti. Reikės arba iškelti tuos taromatus kažkur į lauką, naikinti parkavimo vietas, arba tiesiog projektuoti kitas parduotuves. Čia yra toks, sakyčiau, atsakomybės verslui klausimas“, – tikina R. Vainienė.

Aplinkos apsaugos komitetas – prieš

Kaip birželio 17 dieną pranešė BNS, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė, kad būtų plečiama gėrimų taros užstato sistema. Jei Seimas pritars komiteto nuomonei, taromatai nepriims stipriojo alkoholio bei kitų gėrimų butelių.

Viešosios įstaigos Užstato sistemos administratorius (USAD) vadovas Gintaras Varnas BNS anksčiau yra sakęs, kad neprieštarautų stipriojo alkoholio butelių surinkimui į taromatus, tačiau abejojo, ar pasiteisins tokia sistemos plėtra. Jis be kita ko abejojo, ar užstato sistema pakankamai patraukli dėl susigrąžinto užstato dydžio.

Užstato sistema pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Skaičiuojama, kad gyventojai atgal suneša apie 90 proc. į rinką išleidžiamų plastiko, skardinių ir stiklo pakuočių.