„Dar visai neseniai patenkinti stebėjome, kaip Lietuvos ir Europos ekonomika kopia aukštyn, auga įmonių pajamos, pelnai, o ir darbuotojų atlyginimai, – sako įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – gerėjančią padėtį fiksavo ir Europos verslo nemokumo statistika.“
Kaip rašoma pranešime, duomenys, kuriuos surinko ir apibendrino „Creditreform International“, rodo, kad ypač gerai jautėsi Rytų ir Vidurio Europos šalių įmonės. 2019 m. bankrutuojančių įmonių čia sumažėjo 4,5 proc. Iš trylikos šio regiono valstybių, kurių statistika pateikiama, dešimt pranešė apie bankrotų sumažėjimą, skaičiai augo tik 3 valstybėse. B
eje, 2018-aisiais bankrotus mažinusių šalių buvo septynios, o auginusių – šešios. Tiesa, bendras bankrutuojančių įmonių skaičiaus mažėjimas, lyginant su 2017 m. buvo kiek didesnis – 6,6 proc.
Kas veikia bankrotų statistiką
Tarp šalių, 2019 m. pasižymėjusių didžiausiais bankrotų mažėjimo tempais, reikia paminėti Estiją (-45,8 proc.), Lietuvą (-23,1 proc.), Rumuniją (-21,4 proc.). Latvijos bankrotų traukimosi tempai buvo kuklesni – -5,2 proc., Lenkijos – -2,9 proc. Labiausiai bankrutuojančių įmonių gausėjo Makedonijoje (+34,6 proc.).
„Lyginame bankrotų dinamiką, kadangi lyginti bankrotų skaičiaus neįmanoma dėl labai besiskiriančių bankrotą ir nemokumą reglamentuojančių proedūrų, – sako S.Žilinskas, – būtent dėl jų įmanomas toks paradoksas, kai daug didesnė žmonių ir verslų kiekiu šalis, pvz. Lenkija, bankrutuojančių įmonių (627) priskaičiuoja tik vos vos daugiau nei gerokai už ją mažesnė Latvija (560). Visame Rytų ir Vidurio Europos regione pernai metais registruota 48648 bankrutuojančios įmonės.
Vakaruose bankrotus auginusių daugiau
Iš septyniolikos Vakarų Europos šalių, kurių statistiką turi „Creditreform International“, vienuolikoje bankrutuojančių įmonių padaugėjo ir tik septyniose krito. Beje, 2018 m. šis santykis buvo geresnis – septynios ir dešimt, tačiau bendra bankrutuojančių įmonių dinamika buvo teigiama – jų padaugėjo 0,3 proc. Šiemet Vakarų Europa fiksavo 1 proc. bankrotų sumažėjimą.
Labiausiai pasiskelbusių nemokiomis įmonėmis sumažėjo Airijoje (-25,9 proc.), Portugalijoje (-13,9 proc.). Bankrotų augimo tempai kiek didesni: Graikijoje – +27,4 proc., Danijoje – +18,4 proc., Ispanijoje – +8,1 proc.). Iš viso Vakarų Europoje pernai metais registruotos 163549 bankrutuojančios įmonės. Imant laikotarpį nuo 2019 m., šis skaičius yra mažiausias per šiuo ketverius metus.
Kokie sektoriai kentėjo labiausiai
Nemokumas nevienodai paveikė įvairius ekonomikos sektorius. Vakarų Europoje daugiausiai bankrotų teko paslaugų sektoriui (38,8 proc.), antra liko prekyba (32,5 proc.), į kurią įtraukiamos ir svetingumo industrijos (maitinimo bei apgyvendinimo) įmonės. Statybų sektorius reitinge užėmė trečią vietą su 18,5 proc., o mažiausiai prie bankrotų statistikos prisidėjo gamybininkai (10,2 proc.). Rytų ir Vidurio Europos sektorių jautrumas nemokumui buvo kiek kitoks. Didžiausią dalį bankrotų statistikoje 2019 m. užėmė prekybos sektorius (42,4 proc.), antri su 24,4 proc. liko paslaugų teikėjai, statybininkus (16,1 proc.) aplenkė gamybininkai (17,1 proc.).
„Žvelgiant į šiandieninę nemokių įmonių statistiką, nerimastingų signalų kol kas nematyti, – pastebi „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – jau vien dėl to, kad kone visos Europos valstybės ėmėsi vienų ar kitų priemonių – juridinių ar finansinių – stabdyti nemokumo augimą. Tačiau situacija gali kardinaliai pasikeisti, kai karantinai bei ekstremalios situacijos bus atšaukti, o finansinės priemonės bus pabaigtos arba išeikvotos. Tikėtina, kad 2019 m. žemyn besileidusi bankrotų Europoje kreivė 2020-aisiais pasuks aukštyn.“
